Žemesni atsinaujinančios energetikos kaštai ir pigesnės gamtinės dujos vis lengviau laimi konkurencinėje elektros energijos gamybos kovoje prieš anglį, rašo „Reuters“.

„Carbon Tracker Initiative“ ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad iki 2021-ųjų daugelyje anglies elektrinių ES bus būtina įdiegti brangias technologijas, jog būtų sumažinta oro tarša. Išlaidas gali padidinti ir nauji anglies taršos mokesčiai.

Keletas ES šalių jau paskelbė planus visiškai atsisakyti anglies ir taip siekti tarptautinių anglies taršos mažinimo tikslų. Tuo tarpu kitų, kaip Lenkijos, energijos gamyba vis dar priklauso nuo anglies.

„Carbon Tracker Initiative“ teigimu, akmens anglies naudojimas elektros gamybai šiemet sumažėjo 39 proc. palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.

Analitinio centro teigimu, iš viso 84 proc. rusvąja anglimi ir 76 proc. akmens anglimi kūrenamų elektrinių veikia nuostolingai. Kasmet šios elektrinės ES patiria atitinkamai 3,54 ir 3,03 mlrd. eurų nuostolių.

Iš viso 79 proc. ES anglies elektrinių neša nuostolius.

„ES anglies elektrinės nukraujuoja, nes jos negali konkuruoti su pigiais atsinaujinančiais ištekliais ir dujomis, padėtis vėliau tik blogės. Politikai ir investuotojai turėtų pasirengti anglies atsisakymui vėliausiai iki 2030-ųjų“, – tvirtino vienas iš ataskaitos autorių Mattas Gray'us.

Daugiausia nuostolių šiemet patyrė Vokietijos energetikos bendrovė RWE, jie siekė 975 mln. eurų. Vidurio Europos energetikos įmonių grupė EPH, valdanti elektrinės Vokietijoje ir Čekijoje, patyrė 613 mln. eurų nuostolių. Graikijos bendrovės PPC nuostoliai siekia 596 mln. eurų.

Pasak „Carbon Tracker Initiative“, pelningai veikia kai kurios Lenkijos anglies elektrinės, daugiausia dėl valstybės subsidijų, taip pat modernios elektrinės Vokietijoje ir Nyderlanduose, taip pat kelios jėgainės Italijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje.