Šiais metais į Turkiją vyko daugiau nei 3 mln. rusų turistų, kurių vienas vidutiniškai ten išleidžia 770 JAV dolerių. Rusija taip pat yra svarbiausių Turkijos eksporto partnerių dešimtuke. „Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusio turistų srauto iš Rusijos, turkiškų prekių importo draudimo, konfliktas su Rusija Turkijai gali kainuoti beveik 7 mlrd. dolerių per metus“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Turkijoje Giedrė Vilkaitė.

Po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai Turkijos naikintuvas numušė Rusijos karinį lėktuvą, Rusija nutarė atsakyti nieko jau nestebinančiu būdu – riboti turkiškų prekių importą, drausti rusams vykti į Turkiją.

Turkijos Kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius į Turkiją vyko 3,3 mln. rusų turistų (10 proc. visų turistų Turkijoje). Turkijos pajamos iš turizmo per metus sudaro apie 21 mlrd. JAV dolerių. Turkijos statistikos instituto duomenimis, 2014-aisiais Turkijos pajamos iš rusų turistų siekė apie 3 mlrd. JAV dolerių.

„2015 metais į Turkiją atvyko daugiau nei 3 milijonai rusų. Paprastai vienas rusų turistas, atostogaudamas Turkijoje, išleidžia apie 770 JAV dolerių“, – pažymi G. Vilkaitė.

Staiga nutrūkus visam turistų srautui iš Rusijos, per metus Turkija galėtų netekti apie 3 mlrd. JAV dolerių pajamų iš rusų turistų.

„Rusiją ir Turkiją taip pat sieja glaudūs prekybos ryšiai. Rusija yra 1-oje vietoje pagal importą į Turkiją  ir 7-oje – pagal eksportą. Praėjusių metų duomenimis, šalių prekybos mastas siekė beveik 32 mlrd. JAV dolerių.

Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusio turistų srauto iš Rusijos, turkiškų prekių importo draudimo, konfliktas su Rusija Turkijai gali kainuoti beveik 7 mlrd. dolerių“,– sako LRT RADIJO bendradarbė Turkijoje G. Vilkaitė.

Tačiau po Rusijos sankcijų ES aktyviau į Rusiją eksportuoti ėmę turkai savo mėginimų labiau susidraugauti su Rusija turkai nesigaili. Pasak pašnekovės, turkai piktinasi Rusijos komentarais ir valdžios veiksmais, tačiau būtų linkę eiti į derybas, jei Rusija atsiprašytų už šmeižtą. 

Ekonomikos augimo viltys bliūkšta

Kaip pažymi pašnekovė, pastaraisiais metais Turkijos ekonomika išgyvena augimo lėtėjimą. Turkijos BVP augimas šiais metais tesiekia 3 proc., iki 2017 metų numatomas 4 proc. augimas.

„Yra keletas Turkijos ekonomikos lėtėjimo priežasčių. Pirmiausia, Turkijai nepavyksta susidoroti su infliacija, kuri 2011–2014 metais nenukrito žemiau 6,5 proc., o praėjusiais metais pasiekė beveik 9 proc. Tokio kainų augimo nelydi atitinkamas pajamų augimas ir tai daro neigiamą įtaką vartojimo išlaidoms.

Geopolitinė situacija gali pakoreguoti ankstesnes ekonomikos augimo prognozes. Turkijos centrinio banko duomenimis, per pirmąjį pusmetį iš Turkijos pasitraukė beveik 5 mlrd. dolerių užsienio kapitalo. Turkijos ekonominio patrauklumo mažėjimą šiomis dienomis aštrina ir konfliktas su Rusija“, – teigia G. Vilkaitė.

„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, ir taip prastai Turkijos ekonomikai smūgis iš Rusijos bus skausmingas.

„Kalbant apie labiausiai pažeidžiamas besivystančias valstybes, Turkija visuomet patekdavo į penketuką šalia Rusijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos.  Tai dar viena priežastis, dėl kurios Turkija greičiausiai bus aplenkiama investuotojų.

Tačiau įdomu, kaip Rusija įsivaizduoja savo ateitį. Joje maisto produktų trūksta, infliacija siekia beveik 20 proc., gyventojų perkamoji galia mažėja. Bet koks papildomas suvaržymas to, iš kur Rusija gali pirkti maisto produktus, dar labiau didina įtampą šalyje“, – kalba ekonomistas.