Į Kinijos plėtros iniciatyvos „Juostos ir kelio“ forumo renginį kviečiamųjų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankysis vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.
Pasaulio lyderiai plūsta į Kinijos sostinę, kur rengiamas forumas, kuris yra Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) projekto, kuriuo siekiama išplėsti Pekino įtaką pasaulyje, dešimtųjų metinių minėjimas.
Nors Kinija tikisi, kad šis forumas padės sustiprinti jos tarptautinę padėtį, Izraelio karas su „Hamas“ ir toliau dominuoja pasaulio politinėje darbotvarkėje.
Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.
Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, įskaitant civilius. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių.
Daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus ir pasitraukti į pietinę anklavo dalį.
„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.
„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.
Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.
„Peržengia savigynos ribas“
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „peržengiančius savigynos ribas“ ir paragino „nutraukti kolektyvinį Gazos gyventojų baudimą“.
„(Izraelis) turėtų rimtai įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės raginimus ir nutraukti kolektyvines bausmes Gazos gyventojams“, – sekmadienį pareiškė Wang Yi, pateikdamas kol kas griežčiausią Kinijos reakciją į šį konfliktą.
Būtina, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, o didžiosios šalys turėtų atlikti aktyvų vaidmenį.
Vakarų pareigūnai kritikavo Pekiną už tai, kad Kinijos pareiškimuose dėl šio konflikto neįvardijamas „Hamas“.
Sekmadienį Wang Yi kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), kuris paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Artimuosiuose Rytuose ir siekti ramybės šiame regione.
Kinija palaiko santykius su Iranu, kurio dvasinė vadovybė remia ir „Hamas“, ir Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“, galinčią atverti antrąjį frontą prieš Izraelį.
Anksčiau šiais metais Kinija tarpininkavo derybose dėl Irano ir Saudo Arabijos santykių normalizavimo.
Sekmadienį Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad šią savaitę Pekino specialusis pasiuntinys Zhai Junas (Džai Džunas) lankysis Artimuosiuose Rytuose, kur sieks paliaubų ir taikos derybų. Tačiau dar nepaskelbta, kurias regiono šalis jis aplankys.
Atlanto tarybos Pasaulinio Kinijos centro nenuolatinė bendradarbė Niva Yau (Niva Jau) nurodė, kad „Juostos ir kelio“ aukščiausiojo lygio susitikimas leis Pekinui savo dalyvavimą vertinti kaip gestą, kuriuo remiama jo pozicija dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.
„Bet kuris aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantis valstybės vadovas tarsi pritaria Pekino pozicijai šiais pasauliniais klausimais“, – nurodė ji.
Strateginė priklausomybė
Prieš antradienį prasidedanti dviejų dienų forumą dviejų dienų forumą keli lyderiai jau yra atvykę į Pekiną.
Tarp jų – Vengrijos, Etiopijos ir Kambodžos ministrai pirmininkai, Kenijos, Čilės bei Indonezijos prezidentai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį atskrido į Pekiną ir po kelių valandų jau vedė derybas su savo kolega iš Kinijos.
Maskvos išplatintame pranešime teigiama, kad S. Lavrovas padėkojo Kinijai už tai, kad ji pakvietė V. Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą kaip „pagrindinį svečią“.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai stiprėja, ir pridūrė, kad abiejų šalių prezidentai „juos visapusiškai aptars, kai susitiks“.
Wang Yi savo ruožtu teigė, kad Kinija vertina Rusijos paramą „Juostos ir kelio“ iniciatyvai.
Aukščiausiasis Kinijos diplomatas taip pat aptarė Izraelio ir „Hamas“ konfliktą. Wang Yi pabrėžė, kad Pekinas „smerkia visus veiksmus, kuriais kenkiama civiliams gyventojams, ir priešinasi bet kokiems tarptautinės teisės pažeidimams“.
„Būtina, kad JT Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, o didžiosios šalys turėtų atlikti aktyvų vaidmenį“, – pridūrė jis.
Planuojama, kad V. Putinas į Kiniją atvyks šiąnakt.
Šiais metais Kinijos ir Rusijos prekyba išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios. Maskvai taip pat svarbu, kad Kinija importuoja rusišką naftą, nes Rusijai šiuo metu taikomos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą.
Kinija nepasmerkė Maskvos karo Ukrainoje ir laikosi neutralios pozicijos, nors teikia Maskvai itin svarbią diplomatinę ir finansinę paramą.
Stiprėjančios Rusijos ir Kinijos partnerystės pagrindas – Xi Jinpingo ir V. Putino santykiai. Jiedu yra pavadinę vienas kitą „brangiu draugu“.
Jų santykių pagrindas, jų įsitikinimu, yra pasipriešinimas Vakarų dominavimui.
V. Putinas prieš vizitą duodamas interviu Kinijos valstybiniam transliuotojui CGTN pasidžiaugė ryšiais su Pekinu ir pagyrė Xi Jinpingo „labai svarbias ir reikšmingas“ iniciatyvas.
