Pavyzdžiui, elektroninis bankas „Jubao“ informacijos apie galimą skolininką ieško socialiniuose tinkluose ir, be kita ko, vertina jo draugų sąrašą.

„Jeigu matome, kad tarp jūsų draugų socialiniame tinkle yra žinomų asmenų iš finansų ar pramogų pasaulio, mes suprantame, kad esate mokus, antraip neturėtumėte tokių draugų“, – sako Jesse Chenas (Džesas Čenas), vienas iš „Jubao Internet Technology“ – vienos iš trijų didžiausių Kinijos tarpusavio skolinimo įmonių – steigėjų.

Be to, „Jubao“, kuri yra vieno didžiausių Kinijos konglomeratų „HNA Group“ padalinys, turi priėjimą prie informacijos apie maždaug 100 mln. žmonių, kurie naudojasi HNA paslaugomis draudimo, turizmo, skrydžių ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

Tokia informacija labai svarbi elektroniniam bankui, neturinčiam pakankamo priėjimo prie Kinijos centrinio banko duomenų.

Dar neseniai centrinio banko duomenys apie skolininkus buvo prieinami tik tradiciniams bankams, tačiau pernai centrinis bankas priėjimą prie savo duomenų bazės suteikė aštuonioms interneto įmonėms, įskaitant „Tencent“ ir „Alibaba“.

„Jeigu nesate vienos iš šių stambių įmonių dalis, jums teks su viena iš jų sudaryti partnerystės sutartį, kad galėtumėte gauti priėjimą prie duomenų apie skolininkus“, – sako tyrimų įmonės „86 Research“ konsultantas Wangas Xiaoyanas (Vanas Siaojanas).

Be to, centrinio banko duomenų bazė nėra išsami ir joje ypač trūksta duomenų apie mažas pajamas gaunančius skolininkus, teigia jis.

W. Xiaoyano skaičiavimais, centrinio banko bazėje yra duomenų tik apie trečdalį Kinijos gyventojų.

Dėl to „daugelis paskolas teikiančių internetinių platformų“ ieško alternatyvių galimybių galimų skolininkų kreditingumui įvertinti, pažymi Niujorko miesto universiteto ekspertas Jiazhuo Wangas (Cziačžo Vanas).

Tačiau konsultacijų įmonės EY analitikas Jamesas Lloydas (Džeimsas Loidas) sako, kad vertinant skolininko kreditingumą svarbiausia tebėra jo skolinimosi istorija.

„Duomenys iš socialinių tinklų gali papildyti skolinimosi istoriją, tačiau jos nepakeis“, – teigia ekspertas.