Briuselis trečiadienį paskelbė naujas taisykles įmonėms, siekiančioms gauti viešųjų lėšų strateginiuose sektoriuose, įskaitant automobilių, ekologiškų technologijų ir plieno. Taisyklėse nurodoma, kad įmonės privalo atitikti minimalius reikalavimus dėl ES pagamintų dalių.
„Mes reiškiame rimtą susirūpinimą ir prieštaravimą dėl tam tikrų pasiūlymo nuostatų, kurios gali turėti toli siekiančių pasekmių rinkos atvirumui, sąžiningai konkurencijai ir Kinijos bei ES ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui, – pareiškė Kinijos prekybos rūmai ES (CCCEU). – Dabartinis įstatymo projektas kelia pavojų, kad bus pereita prie labiau izoliuojančios ir protekcionistinės sistemos.“
Oficialiai vadinamas Pramonės spartinimo aktu, ES pasiūlymas netiesiogiai nukreiptas prieš Kinijos baterijų ir elektrinių transporto priemonių gamintojus, nes jame reikalaujama, kad ES steigdamosi užsienio įmonės bendradarbiautų su Europos įmonėmis ir perduotų technologines žinias.
Europos Komisija teigia, kad šis paketas skirtas sustabdyti Europos pramonės nuosmukį ir išvengti šimtų tūkstančių darbo vietų praradimo.
Europos įmonės jau seniai skundžiasi, kad susiduria su nesąžininga konkurencija iš stipriai subsidijuojamų Kinijos konkurentų.
Europos Komisija teigė, kad naujomis taisyklėmis siekiama iki 2035 m. padidinti gamybos dalį ES BVP iki 20 proc., palyginti su maždaug 14 proc. 2024 m. Rizikuojama prarasti apie 600 000 darbo vietų, kurios, Briuselio prognozėmis, gali būti prarastos per ateinantį dešimtmetį, jei pramonės nuosmukis bloke tęsis dabartiniu tempu.
ES konkurencingumo didinimas tapo ypač aktualus po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, kuomet smarkiai išaugusios energijos kainos atskleidė bloko pažeidžiamumą tiekimo sukrėtimams.
Praėjusiais metais numatytos „Pagaminta Europoje“ priemonės buvo keletą kartų atidėtos dėl nesutarimų dėl jų taikymo srities Europos Komisijoje ir tarp valstybių narių.
Komisija pasiūlė, kad įmonės, norinčios gauti viešųjų lėšų, turės atitikti minimalius reikalavimus dėl ES pagamintų dalių „strateginiuose sektoriuose“, į kuriuos bus įtraukti automobiliai, ekologiškos technologijos ir „energijai imlios“ pramonės šakos, pvz., aliuminio ir plieno gamybos.
Pavyzdžiui, elektromobilių gamintojai, norėdami gauti viešųjų lėšų, turės užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 proc. jų automobilių komponentų būtų pagaminti ES, kaip numatyta dokumento projekte, kuris dar gali būti keičiamas.
Pasiūlymą turės patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Jo šalininkai teigia, kad jei ES neapsaugos savo strateginių sektorių, ji neturės jokios pramonės, kurią galėtų ginti. Tačiau skeptikai, tarp jų ir didžiausia ES ekonomika Vokietija, teigia, kad Europa gali remti vidaus pramonę taikydama „Pagaminta Europoje“ principą, pagal kurį blokas įtrauktų savo prekybos partnerius.
Būsimos taisyklės yra nepopuliarios už ES ribų, o tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Kanada, Japonija ir Turkija baiminasi, kad jos bus pernelyg griežtos.
(be temos)