Europos Sąjungos ir Kinijos lyderiai trečiadienį Prahoje vyksiančiame susitikime daugiausiai dėmesio skirs ekonomikos krizės sprendiniams, tačiau šį forumą gali aptemdyti seniai tvyranti įtampa dėl Tibeto klausimo.

Šį viršūnių susitikimą iš pradžių planuota surengti praeitų metų gruodį, tačiau Kinija jį atšaukė protestuodama dėl Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy susitikimo Lenkijoje.

Tuo metu Prancūzija pirmininkavo 27 šalių Bendrijai, o šių metų pradžioje perdavė ES vairą Čekijai.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį priims Kinijos premjerą Wen Jiabao Prahos pilyje, o šiame susitikime taip pat dalyvaus Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Kinijos ir ES santykiai nuo gruodžio šiek tiek atšilo, tačiau Tibeto ir Dalai Lamos klausimas išlieka opia tema, juolab, kad šis Nobelio taikos premijos laureatas planuoja artimiausiomis savaitėmis pradėti naują kelionę po Europos šalis.

Viršūnių susitikimo išvakarėse Kinijos užzienio reikalų ministerijos atstovas Ma Zhaoxu pakartojo savo šalies poziciją, jog Dalai Lama siekia Tibeto nepriklausomybės, nors tremtyje gyvenantis budistų lyderis neigia turįs tokių ketinimų.

"Tikrasis Dalai vizitų kitose šalyse tikslas - propaguoti Tibeto nepriklausomybę ir griauti draugiškus Kinijos santykius su atitinkamomis šalimis, - sakė pareigūnas. - Kinijos vyriausybė griežtai priešinasi Dalai Lamos dalyvavimui separatistinėje veikloje bet kurioje šalyje ir bet kokiu lygiu."

Tiek Pekinas, tiek Briuselis siekia sušvelninti tarpusavio įtampą, todėl šiame viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio bus skiriama mažiau skaudiems klausimams - tokiems kaip ekonomikos krizė arba klimato kaita, nors šios temos taip pat turi savų povandeninių akmenų.

ES ir Kinija planuoja pasirašyti sutartis dėl partnerystės mokslo ir technologijų, švarios energijos srityse, taip pat dėl smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių bendradarbiavimo.

Anksčiau šį mėnesį Briuselyje vykusiose aukšto lygio derybose ES komisarai ir Kinijos delegacija, kuriai vadovavo vicepremjeras Wang Qishanas, sutarė, kad prekyba ir investicijos nuties kelią ekonomikos atsigavimui.

Per kelerius pastaruosius metus Kinijos ir Europos Sąjungos prekybiniai ryšiai tapo itin glaudūs: Bendrija tapo pagrindine Kinijos prekių eksporto rinka, o Kinija yra antroji didžiausia ES prekybos partnerė po Jungtinių Valstijų.

Pernai ES ir Kinijos prekybos apyvarta siekė 326 mlrd. eurų, o Kinijos prekių eksporto į Bendriją apyvarta 169,4 mlrd. eurų lenkė importą iš Bendrijos.

Kinija pageidauja, kad Europa švelnintų prieš dempingą nukreiptas priemones, tačiau Europos šalys nusivylusios, kad oficialiai komunistinėje šalyje verslą norinčios vystyti ES kompanijos susiduria su daugeliu įvairių kliūčių.

Bendrija taip pat nori įtikinti Pekiną prisiimti ambicingus įsipareigojimus ribojant taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis svarbiame tarptautiniame viršūnių susitikime, kuris gruodį vyks Kopenhagoje.

"Svarbu spausti Wen Jiabao, tiesiogiai jam sakyti, kaip tai mums svarbu", - sakė vienas ES pareigūnas.

Tačiau Pekinas anksčiau yra pabrėžęs, kad Kinija jau dabar stengiasi smarkiai sumažinti anglies dvideginio emisiją, taip pat reikalavo, kad taršos apimtis mažintų turtingosios išsivysčiusios šalys.

Organizacija "Human Rights Watch" paragino Europos lyderius šiame susitikime spausti Kiniją vykdyti tarptautinius įsipareigojimus dėl žmogaus teisių, o ne vien sutelkti dėmesį į verslo problemas.

"ES darytų klaidą, jeigu leistų verslo ir prekybos interesams paminti žmogaus teises", - sakoma organizacijos Azijos skyriaus direktorės Sophie Richardson pranešime.

"Nesilaikanti įstatymo viršenybės principo ir negerbianti esminių teisių Kinija paprasčiausiai negali tapti geresne ES partnere", - priduriama jame.