Į Žemę jie grįžo vėluodami daugiau nei savaitę dėl susidūrimo su nuolaužomis.

Nusileidimo laivas su „Shenzhou-20“ komanda – Chen Dongu, Chen Zhongrui ir Wang Jie – pasiekė žemę parašiutu šiauriniame Vidinės Mongolijos regione, ir jie visi buvo geros būklės po sėkmingo nusileidimo Žemėje, sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Tiangongo kosminėje stotyje, kuri yra Kinijos kosmoso programos didžiausias laimėjimas, dirba trijų astronautų komandos, kurios keičiasi kas šešis mėnesius.

Kosminio laivo „Shenzhou-20“ ir įgulos sugrįžimas buvo planuojamas lapkričio 5 dieną, juos pakeisti atvykus „Shenzhou-21“ misijai.

Tačiau dėl susidūrimo su nuolaužomis jų grįžimas buvo atidėtas.

Buvo parengti alternatyvūs planai, pagal kuriuos trys astronautai vietoj to turėjo grįžti erdvėlaiviu „Shenzhou-21“, pranešė Kinijos kosmoso agentūros CMSA atstovai.

Penktadienį 11 val. 14 min. vietos (5 val. 14 min. Lietuvos) laiku nusileidimo laivas sėkmingai atsiskyrė nuo kosminės stoties, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Po daugiau nei penkių valandų astronautus pasitiko dideles transporto priemones vairuojančios komandos, skubančios į numanomą nusileidimo vietą.

Filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip dvi didelės Kinijos vėliavos, iškeltos abiejose nusileidusio laivo pusėse, plevėsavo vėjyje po debesuotu popietės dangumi, o astronautai ruošėsi išlipti.

„Kosminė svajonė“

Pekino kosmoso programa yra trečioji po Jungtinių Valstijų ir buvusios Sovietų Sąjungos, per kurią į orbitą buvo iškelti žmonės.

Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) Kinija paspartino planus įgyvendinti savo „kosminę svajonę“. 2019 metais Kinija sėkmingai nuskraidino savo zondą „Chang'e-4“ į tolimąją Mėnulio pusę ir zondas tapo pirmuoju tai padariusiu žmogaus sukurtu aparatu.

Po to 2021 metais Azijos galiūnė išlaipino nedidelį robotą Marse.

Kaip teigiama ankstesniame CCTV pranešime, pažeistas erdvėlaivis „Shenzhou-20“ liks orbitoje eksperimentams atlikti.

Jo lango stikle atsirado nedidelis įtrūkimas, manoma, kad tai įvyko dėl nuolaužų smūgio.

Praėjusį mėnesį CMSA pranešė apie keletą būsimų bandymų, kuriuos ji atlieka ruošdamasi tikslui iki 2030 metų nuskraidinti žmogų į Mėnulį.

Tikimasi, kad „Shenzhou-21“ įgula ne tik tęs mokslinius tyrimus, bet ir išeis į atvirą kosmosą bei įrengs nuo nuolaužų apsaugančius skydus „Tiangong“ išorėje.

Kinija negali dalyvauti Tarptautinėje kosminėje stotyje nuo 2011 metų, kai Jungtinės Valstijos uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu.

Nuo to laiko ji stengiasi įtraukti kitas šalis į savo pastangas ir vasarį pasirašė susitarimą su ilgamečiu sąjungininku Pakistanu, kad įdarbintų pirmuosius užsienio „taikonautus“ – taip vadinami Kinijos kosminės programos astronautai.