Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

„Nuo gegužės 15 dienos Kinijos vyriausybės specialusis atstovas Eurazijos reikalams, ambasadorius Li Hui, lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje, kur bendraus su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Anot jo, Li Hui kelionė rodo Kinijos įsipareigojimą skatinti taiką ir derybas.

Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje.

„Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje“, – sakė Wang Wenbinas.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau konstruktyviai prisidėti, siekiant didesnio tarptautinio sutarimo dėl ugnies nutraukimo, karo užbaigimo, taikos derybų pradžios ir situacijos eskalavimo vengimo“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Pekinas stengėsi tapti tarpininku, kuriam tektų pagrindinis vaidmuo sprendžiant pasaulio krizes – nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų.

Nors Kinija teigia esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, ji buvo kritikuojama už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Tada Pekinas paskelbė, kad Li Hui, kuris 2009–2019 metais buvo Kinijos ambasadorius Rusijoje, vadovaus delegacijai, vyksiančiai į Ukrainą.

Tačiau Li Hui pasirinkimas specialiuoju pasiuntiniu sukėlė abejonių.

Prieš pat jam kaip ambasadoriui išvykstant iš Maskvos, prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo jį Draugystės ordinu.

Xi Jinpingo pokalbis telefonu su V. Zelenskiu, kurį Ukrainos prezidentas pavadino ilgu ir prasmingu, įvyko po to, kai Pekinas vasarį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriame paragino palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Vakarų šalys neigiamai įvertino dokumentą dėl jo neaiškių formuluočių, tačiau tai paskatino V. Zelenskį pasakyti, kad jis būtų atviras deryboms su Xi Jinpingu.

Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“.

Tačiau Kinija nuolat atsisakydavo paaiškinti, kaip tai susiję su konkrečiomis karo Ukrainoje aplinkybėmis.