Kipras antradienį pagrasino nepritarti Europos Sąjungos ir Turkijos sutarčiai, turinčiai padėti išspręsti migrantų krizę, jeigu Ankara ginče dėl šios Viduržemio jūros salos nepadarys nuolaidų, tarp kurių yra ir Kipro vyriausybės pripažinimas.

„Kipras neketina sutikti su jokių naujų (Turkijos stojimo į ES derybų) skyrių atvėrimu, jeigu Turkija neįvykdys savo įsipareigojimų“, – Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) sakė po derybų su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, kuris pareiškė, kad dar reikės išnagrinėti „esminį klausimą (dėl susitarimo su Turkija) teisėtumo“.

ES ir Turkijos lyderiai praėjusią savaitę susitarė dėl preliminaraus plano sugrąžinti Ankarai į Graikiją atvykusius nelegalius migrantus, mainais iš jos perimant pabėgėlius iš Sirijos.

Kipro grasinimai nuskambėjo, jo ilgametei priešininkei Turkijai tikintis susitarimo, kuris padėtų atverti naują skyrių ilgai lauktose Turkijos stojimo į ES derybose ir bevizio režimo savo piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną.

Pasak N.Anastasiadžio, Kipras nesutiks su „Turkijos reikalavimais, kol nebus įgyvendinti ilgai laukti Turkijos įsipareigojimai“ siekiant narystės ES.

D.Tuskas, kuris antradienį vyksta į Ankarą prieš derybas dėl ES ir Turkijos plano, pripažino, kad susitarimas dar nepasiektas.

„Turkijos pasiūlymą... dar reikia iš naujo suderinti, kad jis būtų priimtinas visoms 28 valstybėms narėms ir ES institucijoms“, – sakė jis žurnalistams.

Migrantų masinio išsiuntimo iš Graikijos planas sulaukė tarptautinės kritikos, JT aukštiems pabėgėlių ir žmogaus teises ginantiems pareigūnams suabejojus tokių veiksmų teisėtumu.

Pareigūnai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl potencialaus poreikio eiti į kompromisą su Ankara, augant nerimui dėl žodžio laisvės ir žmogaus teisių pažeidimų prie prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano).

„Vienas klausimų, į kurį reikia atsakyti, yra svarbus teisėtumoa klausimas“, – pareiškė D.Tuskas.

Kipro atsisakymas pritarti apsikeitimo migrantais planui blokuotų didžiausias lyg šiol diplomatines pastangas palengvinti Europos naštą, apgyvendinant šimtus tūkstančių migrantų, kurių didžioji dalis patenka į ES per Turkiją.

Kipro sala yra padalinta nuo 1974 metų, kai Turkijos kariai, reaguodami į Atėnų suorganizuotą perversmą, kuriuo siekta suvienyti salą su Graikija, įsiveržė į šiaurinę Kipro dalį. 1983 metais turkiškasis Kipras paskelbė nepriklausomybę.

Turkija iki šiol nepripažįsta Kipro vyriausybės, o Nikosija nuo 2009 metų blokavo šešis svarbius skyrius Ankarai derantis dėl narystės ES, taip sustabdydama visą procesą.

Kipras reikalauja, kad Turkija pripažintų jo vyriausybę, atkurtų prekybinius ryšius ir atidarytų oro bei jūrų uostus.

Dar labiau padėtį komplikuoja JT palaikomas Kipro graikų ir turkų administracijų derybų procesas, kuriuo siekiama suvienyti salą.

Pasak šaltinių ES, Bendrijos pareigūnai pripažįsta, kad jie neįvertino Kipro problemų, kurios buvo primirštos dėl valstybių narių entuziastingo susitarimo siekio.

Praėjusią savaitę Briuselyje N.Anastasiadis įsivėlė į karštą diskusiją su penkiais Europos lyderiais, tarp jų ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, kai Kipro prezidentas buvo spaudžiamas palaikyti šį susitarimą, sakė šaltiniai.

Vokietijoje pernai buvo užregistruotas rekordinis skaičius – 1,1 mln. – prieglobsčio prašytojų.

Paskutinę minutę suorganizuota D.Tusko kelionė į Kiprą yra laikoma ženklu, jog Briuselis suvokė, kad į problemą reikia pažvelgti kitu kampu.

„Atvykau čia ne daryti spaudimo Kiprui, – sakė D.Tuskas žurnalistams. – Atvykau išklausyti jūsų požiūrio.