Buvęs elitinių pajėgų kareivis, JAV dirbančios Izraelio ambasados patarėjas saugumo klausimais Ramas Ben-Barakas laisvadienius mėgsta leisti savo sodyboje Nahalale netoli Tel Avivo. Čia jį ir aplankė televizijos "Arte" dokumentinio filmo "Inside Mossad" ("Mossad" viduje") kūrėjų komanda su režisieriumi Duki Dror priešakyje. R.Ben-Barakas – vienas iš gausaus būrio D.Droro pašnekovų – buvusių "Mossad" vadovų, agentų, dirbusių nematomo karo fronte.

Filme prabilę buvę R.Ben-Barako kolegos atviri: dėl tikslo jie buvo pasiryžę viskam. Ir nužudyti. "Mossadas" – žydų gyvybės draudimas nuo antrojo Holokausto", – vieno jų minčiai antrina visi filmo herojai. Dauguma į tarnybos gretas įsiliejo nesulaukę nė 30-ies, baigę privalomąją karinę tarnybą. Tarnybai tinkamas tik vienas iš tūkstančio kandidatų.

"Turėjau būti ir patikimas, ir gebėti būti visiškai kitoks nei įprastai. Sunku rasti tokį žmogų, kuris būtų ir moralus, ir tikras lošėjas. Operatyvinio darbo metu turi gyventi paraleliniame pasaulyje – kartais ir labai ilgai", – apie darbą "Mossad" pasakojo R.Ben-Barakas, iš tarnybos vadovo pavaduotojo pareigų pasitraukęs viešai neseniai, 2011-aisiais.

Turėjau būti ir patikimas, ir gebėti būti visiškai kitoks nei įprastai. Sunku rasti tokį žmogų, kuris būtų ir moralus, ir tikras lošėjas. Operatyvinio darbo metu turi gyventi paraleliniame pasaulyje – kartais ir labai ilgai.

Jis, kaip ir gerokai vyresni jo buvęs kolegos, – gyvi Izraelio istorijos liudytojai. Dalyvavę vaduojant per olimpiadą Miunchene 1972-aisiais palestiniečių teroristų įkaitais paimtus Izraelio sportininkus. Bendravę su Egipte aukščiausio rango kada nors užverbuotu agentu Ashrafu Marwanu ir perdavę saviškiams pastarojo nutekintą žinią apie rengiamą ataką per 1973-iųjų Jom Kipuro šventę. Apmokę Pietų Sudano krikščionius kariauti su vietos islamistais.

Filmo herojai visai neprimena pražilusių džeimsų bondų: sutiktus gatvėje galėtume palaikyti ramų pensininko gyvenimą gyvenančiais, sočiai pavalgyti mėgstančiais seneliais. "Ar šnipinėjimas – žaidimas? Taip, savotiškas. Tačiau dėl labai rimtų dalykų", – sako vienas jų.

Kalbėdami apie praeitį, ypač apie akistatą su saviškių mirtimi, buvę geriausi "Mossad" operatyviniai darbuotojai sunkiai tvardo emocijas. Kai kas vis dar nesijaučia saugus – kalba atvirai, tačiau nuo žiūrovų slepia veidą.

"Kurioje operacijoje esate dalyvavęs?" – išgirdęs šį klausimą R.Ben-Barakas nusišypso: "Kitas klausimas." Taip pat reaguoja ir paklaustas apie tai, kur mokėsi amato. Ir vis dėlto jis atviras: "Mossad" dalyvavo visuose svarbiausiuose per pastaruosius pusšimtį metų pasaulio įvykiuose. ""Mossad" darė įtaką beveik visiems įvykiams. Ir tiems, kurie galėjo įvykti", – sako jis.

Su filmo kūrėjais R.Ben-Barakas kalbėjo ne tik apie stereotipus, lydinčius "Mossad" veiklą, pavojingas operacijas, bet ir apie tai, ką reiškia, paties žodžiais tariant, gyventi dvigubą ar net trigubą gyvenimą.

– Prieš dešimtį metų toks filmas kaip "Inside Mossad" buvo vargiai įmanomas. Jūs pasidarėte atviresni. Kodėl?

– Šiandien pasaulis apskritai daug atviresnis. Tačiau šiame filme pirmiausiai norėta parodyti žmones, jų asmenines dilemas. Tai įmanoma neskleidžiant klasifikuotos informacijos. Bet kokiu atveju neatskleidžiau nė vienos paslapties.

– Ir vis dėlto dar prieš keletą metų nebuvo žinomas net "Mossad" vadovo vardas. Kodėl?

– Anuomet tai buvo įmanoma išlaikyti pasalptyje. Šiandien – nebe. Būtų juokinga net bandyti tai daryti.

– Kaip jūsų aplinka reagavo į filmą?

– Apskritai reakcija buvo teigiama, išskyrus keletą balsų pačiame "Mossad". Dar yra žmonių, kurie yra konservatyvesni ir galvoja, kad viskas turi likti tarp šeimos narių. Manau, mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kuriai turime atsiskaityti. Kad ir kaip ten būtų, ji juk moka mums algą.

– Jūs asmeniškai buvote įtrauktas į pavojingas "Mossad" operacijas, 1991-aisiais buvote suimtas Kipre, nes norėjote slapta įnešti į Irano ambasadą pasiklausymo aparatūrą. Kokią didžiausią kainą teko sumokėti už savo agento darbą ir už vadovavimą "Mossad"?

– Šis darbas nėra lengvas šeimai, juolab ne turint tris vaikus. Kartais atsisveikini dviem dienom ir grįžti tik po dviejų savaičių. Ši nežinia yra labai sunki. Mano žmona darė karjerą ir dažnai būdavo viena. Tačiau mes tai įveikėme.

– Šiandien atrodo, kad net ginklų pasirinkimas pasikeitė. Ar šiandien slaptasis agentas – jau ne gerai ištreniruotas Džeimsas Bondas, bet technologijų žinovas, nešiojantis nertinį su gaubtuvu ir akinius nikelio rėmeliais?

– Žinoma, pasaulis pasikeitė. Galiausiai gali koks vaikinas iš Rusijos kur nors sėdėti, įlįsti į kompiuterių sistemą ir išplatinti klaidingas naujienas. Ir taip, neiššaudamas nė kulkos, sudrebinti Europą. Tokios formos karo veiksmų bus vis daugiau.

– "Mossad" dažnai siejamas su mitu, kad priešą jis gali rasti bet kur pasaulyje. Tačiau neseniai būta ir nesėkmių. Įvaizdis sušlubavo?

– Nemanau. "Mossad" – ir tai nėra mitas – bet kurioje pasaulio vietoje gali rasti bet kurį žmogų. Ir tai aš visiškai atsakingai sakau.

– Buvęs "Hamas" politinio biuro vadovas Khaledas Mashalas, kurį dar prieš 20 metų turėjo nužudyti Izraelio agentai, šiandien gyvas ir sveikas. (Palestiniečių lyderio apsauga sučiupo "Mossad" agentus, įpurškusius jam į ausį nuodų, įsikišus tuomečiam Jordanijos karaliui, mainais už agentų gyvybę Izraelis davė priešnuodžio ir išlaisvino dvi dešimtis "Hamas" aktyvistų – red. past.)

– Tačiau tai nereiškia, kad mes iki jo negalėjome prisikasti.  Nepasisekę atvejai pasiekia visuomenę. Tačiau šimtai, tūkstančiai pavykusių operacijų lieka nežinomos. Kad pasisektų, turime dirbti giliai pogrindyje.

– Ar didelė "Mossad" įtaka Izraelio politikai? Slaptosios tarnybos seniai spaudžia, kad būtų rasti politiniai problemos su palestiniečiais sprendimo būdai, tačiau veltui.

– Galiausiai juk politkai, turintys tautos mandatą, priima sprendimus. Ne generalinio štabo viršinininkas, ne "Mossad" viršininkas ir ne vidaus saugumo tarnybos vadovas – ir gerai. Paprastai politikai nepriima sprendimų neatsižvelgdami į saugumo tarnybas, kurios paprasčiausiai turi geresnes galimybes gauti informaciją ir ją įvertinti. Tačiau, žinoma, politikai turi teisę turėti savo nuomonę.

– ... kuri turi sutapti su "Mossad" pozicija? Ką tai reiškia konkrečiai, tarkime, Irano atveju?

– Irano klausimu visi yra vienos nuomonės – branduolinė programa turi būti sustabdyta, kad būtų galima priimti kompromisinį sutarimą.

– Bendras priešas Iranas suartino Izraelį ir Saudo Arabiją tiek, kad su kolegomis iš Rijado dalijamasi net slapta informacija. Ar tai nauja strategija?

– Izraelis nekelia grėsmės nei Saudo Arabijai, nei Katarui ar Persų įlankos valstybėms. Saudo Arabija gerai daro, kad su mumis kooperuojasi, o ir mums tai yra galimybė, kuria negalime nepasinaudoti, jei norime gyventi taikoje.

– Kaip manote, ar tikrai buvęs "Mossad" vadovas Meiras Daganas užkirto kelią kilti karui, kai 2010-aisiais pasipriešino premjero Benjamino Netanjahu sprendimui atakuoti Irano branduolinės programos objektus?

– Ar manau, kad be M.Dagano šiame poste būtų kilęs karas? Ne. Netikiu.

– Tačiau ar "Mossad" neturi dar didesnės įtakos politikai – didesnės nei saugumo agentūra "Shabak"?

– Abi organizacijos teikia profesionalias išvadas, ne politines nuomones. "Shabak" čia dominuoja, nes Izraelio politikai ginčijasi dėl Jordano upės Vakarų kranto, Gazos Ruožo ir kaip perkirsti šį Gordijo mazgą. "Mossad" – tai paribio tema. Nepaisant to, visi "Shabak" vadovai pritarė, kad tam gali būti tik politinis sprendimas – taikos susitarimas.

– Ar sutiktumėte, kad šiandien didžiausia grėsmė – lokali? Palestiniečių išsivadavimo organizacija daugiau negrobia sportininkų.

– Rūpinatės, kad "Mossad" liks be darbo?

– Fronto linija priartėjo...

– Ji yra ir liks ir toli nuo mūsų, ir arti. Mūsų užduotis – pasirūpinti, kad Izraelio valstybei nekeltų grėsmės nekonvenciniai ginklai. Kad Izraelio gynybos armija laimėtų karus bet kuriame fronte. ir kad Izraelis ir žydai visame pasaulyje būtų apsaugoti nuo terorizmo. "Islamo valstybė", "Al-Qaeda", Irano revoliucijos gvardija kelia didesnę grėsmę nei palestiniečių išsivadavimo organizacija.

– Nemanote, kad "Islamo valstybė" atsitraukia?

– Nėra vakuumo. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas nusilps, grįš "Islamo valstybė". Kai ji atsitrauks, ateis revoliucijos gvardija ir šiitų grupuotės. Ir štai turime problemą: konfrontuoti su valstybe yra lengviau nei su judėjimu, kuriam nerūpi vietos gyventojai.

– Manote, kad terorizmas išliks?

– Islamo terorizmas tikrai nesiliaus. Daugelyje musulmoniškų kraštų viešpatauja didelis skurdas, joms vadovauja diktatūros. Šiandien kiekvienas dvylikametis mobiliajame telefone gali pamatyti, kas vyksta Europoje ir pagalvoti: "Aš irgi to noriu, tačiau gyvenu šioje mėšlinoje sistemoje." Ir čia atsiranda islamistai.

– Ar pasaulyje augantis antisemitizmas yra aktuali tema "Mossad"?

– Tai nėra tema, kuria mes išskirtinai užsiimame. Kai jis kyla, mes jį stabdome – vėl ir vėl. Panašu, kad žydai kažką turi, ko kiti nemėgsta. Nežinau, kodėl. Tačiau žinau viena: atotrūkis tik augs. Žydai yra tik kablelis visoje istorijoje.