– Lenkijoje prisaikdinta naujoji ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vyriausybė, M. Morawieckis pakeitė iš pareigų pasitraukusią Beatą Szydło, kurios vadovaujamame kabinete ėjo finansų ir plėtros ministro pareigas. Daugelio ekspertų teigimu, valdančioji partija nusprendė pakeisti B. Szydło, siekdama pirmiausia sustiprinti savo pozicijas Europos Sąjungoje. Ar naujojo premjero įvaizdis tarptautinėje arenoje tvirtesnis nei B. Szydło?

– Nesu tikras, ar M. Morawieckis turi geresnę reputaciją Lenkijoje, jis daug mažiau žinomas nei buvo B. Szydło, ir manau, daugelis žmonių dar neturi aiškios nuomonės dėl naujojo premjero. O B. Szydło buvo labai populiari ministrė pirmininkė, ji buvo Lenkijoje mėgstamiausia politikė po prezidento.

Vis dėlto tarptautiniu atžvilgiu situacija kiek kitokia, ir tai lemia M. Morawieckio turima patirtis europiniame kontekste. Jis buvo tarptautinis bankininkas, vadovavo trečiam pagal dydį Lenkijos bankui. Paprastas pavyzdys – jis laisvai kalba angliškai ir vokiškai, o B. Szydło kalbėjo tik lenkiškai ir tai ją labai ribojo tarptautinėje arenoje.

B. Szydło turėjo gana kontroversiškos politikės įvaizdį užsienyje, ji aršiai gynė Lenkijos interesus Europos Sąjungoje, o M. Morawieckis bus kiek švelnesnis ir diplomatiškesnis. Jis labiau pratęs bendrauti su Vakarais, bet tai nereiškia, kad tai, ką jis kalbės tarptautinėje arenoje, smarkiai skirsis nuo B. Szydło pozicijos. Tiesiog jis komunikuos efektyviau.

– Minėjote, kad B. Szydło buvo labai mėgstama politikė. Kodėl ji nusprendė pasitraukti iš pareigų?

B. Szydło turėjo gana kontroversiškos politikės įvaizdį užsienyje, ji aršiai gynė Lenkijos interesus Europos Sąjungoje, o M. Morawieckis bus kiek švelnesnis ir diplomatiškesnis.

– Nesakyčiau, kad ji nusprendė atsistatydinti, greičiau tokį sprendimą priėmė valdančioji partija, tiksliau – jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Nors ir neužima kažkokių valstybinių pozicijų, jis yra labai įtakinga figūra Lenkijoje, būtent jis imasi esminių strateginių sprendimų. Tad iš tiesų jis ir nusprendė, kad vyriausybėje atėjo laikas pokyčiams.

Vis dėlto nėra visiškai aišku, kodėl jis nusprendė pasirinkti M. Morawieckį, nes daug kas spėliojo, kad greičiausiai jis stos prie vyriausybės vairo. Daug kas manė, kad B. Szydło, nors ir mėgstama politikė, buvo per silpna pačios vyriausybės viduje. Jai buvo sunku įgyti tikrą autoritetą vyriausybėje, nes iš esmės visi žinojo, kad šešėlinis jos vadovas – J. Kaczynskis.

Tiesa, ir M. Morawieckis neturi stiprios galios partijos viduje, jis partijoje viso labo 18 mėnesių. Nors politiškai jis nėra stipri figūra, yra kitų priežasčių, kodėl jis buvo paskirtas. Pirma, jis gali daug geriau atstovauti Lenkijai ir jos interesams tarptautinėje arenoje. Tai ypač svarbu artėjant ES biudžeto paskirstymui ateinančiais metais – tikimasi, kad M. Morawieckiui pavyks sustiprinti Lenkijos santykius su ES.

Maža to, jis gerai išmano ekonominę šalies politiką. Manau, kad tai buvo dar vienas iš strateginių sprendimų ilgai vykdytas politines ir socialines reformas pakeisti ekonominės modernizacijos kryptimi.

– M. Morawieckis pareiškė svajojantis apie krikščioniškesnę Europą. Kaip vertinti šį jo pareiškimą, žinant dabartinę situaciją Europoje?

– Pirmiausia reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame jis išsakė tokias mintis. Tokį pareiškimą M. Morawieckis išsakė duodamas interviu katalikų televizijai, itin populiariai tarp atsidavusių Lenkijos katalikų, kurie yra didelė dalis „Įstatymo ir teisingumo“ elektorato. Tie žmonės buvo labai prisirišę prie B. Szydło, kuri, galima sakyti, buvo tradicinė lenkų katalikų figūra, jos sūnus – kunigas.

Taigi būtent šiems žmonėms reikėjo patvirtinimo, kad naujasis premjeras, atėjęs iš vakarietiškesnės aplinkos, laikosi tų pačių vertybių. Taigi jo retorika buvo nukreipta būtent į šią auditoriją, nemanau, kad jis tokiais žodžiais kalbėtų ES susitikime.

– Jo žinutė buvo nukreipta į Lenkijos katalikus, bet frazę pasigavo Vakarų žiniasklaida, kuri netruko susieti jo žodžių su dabartiniu kontekstu Europoje ir Lenkijos vyriausybės antiimigracinių, islamofobiškų nuotaikų.

– Taip, nors premjeras šias mintis išsakė labai specifiniame kontekste, manau, tai jo nuoširdus požiūris ir jis jo nesigėdytų. Taip, tarptautiniame kontekste, jis pristatys Lenkiją ir jos poziciją kitaip, bet iš tikrųjų tarp B. Szydło ir M. Morawieckio nėra didelių politinių nuostatų skirtumo. Ir manau, kad Lenkijos atsakas į Europos migracijos krizę yra geras to pavyzdys.

M. Morawieckis giliai įsitikinęs, kad ES siūlymas dalytis migrantų kvotas prilygo primetamam daugiakultūriškumo modeliui. Tačiau dauguma lenkų to nenori ir mano, kad daugiakultūriškumas Europoje tampa katastrofa. Be to, premjeras teigia, kad jei Lenkija nuspręs tapti daugiakultūre šalimi, tą ji turi padaryti pati – to jai ES negali primesti.

– Dalis valdančiosios partijos pareiškimų yra smarkiai susiję su religija, pavyzdžiui, abortų klausimu. Kokią įtaką Bažnyčia turi valstybės politikai ir valdančiosios partijos ideologijai?

– Akivaizdu, kad Lenkijos visuomenė yra daug religingesnė nei daugumos Vakarų Europos šalių. Lenkija atsispyrė sekuliarizacijai, kuri ypač populiari ir Vakarų šalyse, ir posovietinėse valstybėse. Tai reiškia, kad lenkai linkę palaikyti tradicines, socialiai konservatyvias vertybes, jiems priimtina tradicinė šeima ir tradicinis nacionalinis identitetas, o tai gana stipria susiję su katalikybe. Taigi tai reiškia, kad Bažnyčia yra stipri institucija, į kurios balsą atsižvelgiama.

Valdančioji partija labai aiškiai nurodo, kad jos ideologija remiasi krikščioniškosiomis vertybėmis. Partija tiki, kad krikščioniškosios vertybės yra Vakarų civilizacijos pagrindas. Bet būtų klaidinga manyti, kad Bažnyčia visiškai nurodo, kokios pozicijos turėtų laikytis valdančioji partija. Tokios įtakos ji negali padaryti.

Pavyzdžiui, Bažnyčia norėtų visiškai uždrausti bet kokią aborto galimybę, o vyriausybė linkusi palaikyti idėją, kad abortą galima atlikti esant tam tikroms numatytoms aplinkybės. Kitas pavyzdys – Bažnyčios pozicija migrantų atžvilgiu daug atviresnė, o vyriausybė šiuo atžvilgiu nusiteikusi daug griežčiau.

– Kodėl valdančioji partija Lenkijoje išlieka labai populiari, nepaisant kritikos teismų reformoms ar krizės vyriausybėje?

– Iš dalies todėl, kad daugybė lenkų pripažįsta tradicines šeimos vertybes, turi stiprų nacionalinį identitetą. „Įstatymas ir teisingumas“ būtent tokios vertybes ir reprezentuoja. Bet, žinoma, tai nėra pagrindinis partijos populiarumą lemiantis veiksnys. Lenkai jaučia, kad gali pasitikėti šia partija, nes ji rūpinasi tais klausimais, kurie iš tiesų rūpi lenkams. 

Pavyzdžiui, partija didžia dalimi laimėjo rinkimus dėl savo socialinių išmokų siūlymo, kurį po rinkimų iš tiesų ėmė vykdyti. Daugybė žmonių buvo nusivylę, kad, nepaisant ekonominio augimo pokomunistinėje Lenkijoje, jie teigiamų pokyčių nelabai pajuto, kad naudos iš to gavo tik siauras sluoksnis žmonių – visuomenės elitas.

O dabar žmonės jaučia, kad pagaliau ir jie kažką gauna iš stiprėjančios šalies, kad vyriausybė pagaliau ėmė rūpintis paprastais žmonėmis, o ne tik elitu. Be to, prie palankumo vyriausybei prisideda dar keli dalykai, pavyzdžiui, migracijos krizė, kai didžioji dalis lenkų nenori priimti jokių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų. Kitas svarbus aspektas – silpna opozicija. Ji labai susiskaldžiusi ir negali pasiūlyti alternatyvų dalykams, kurie žmonėms labiausiai rūpi.