Jis buvo vadinamas ir Kremliaus statytiniu, ir demokratijos priešu, ir nusikaltėliu. Kas gi iš tikrųjų yra naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius?

Sunkus galvosūkis

Lietuvos diplomatai iki šiol prisimena linksmą istoriją, kaip kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas lankydamasis Kijeve po susitikimo su V.Janukovyčiumi grįžo į viešbutį ir tarė: "Žinote, ką? O jis, pasirodo, didesnis demokratas negu aš."

Tikriausiai tai buvo apgaulingas įspūdis arba Lietuvos politikas tiesiog ironizavo. Bet rinkimus suklastojęs ir Oranžinės revoliucijos sutryptas V.Janukovyčius po penkerių metų demokratiniu būdu įlipo į valdžios Olimpą ir pelnė Vakarų pripažinimą.

Neturintis iškalbos, du kartus teistas, remiamas verslininkų, kurie kaltinami ryšiais su mafija. Apžvalgininkai įtemptai suka galvas, bandydami suprasti politinio projekto pavadinimu "Janukovyčius" sėkmę.

Biografijos dėmės

Daugelį stebina, kaip turėdamas tamsų praeities šleifą V.Janukovyčius sugebėjo likti valdžioje. 1967 m., dar būdamas nepilnametis, jis atsidūrė teisiamųjų suole už dalyvavimą apiplėšime. Kaip teigiama teismo dokumentuose, jaunuolis su draugais iš chuliganiškų paskatų sumušė praeivį ir atėmė iš jo drabužius, batus, laikrodį. V.Janukovyčiui buvo skirta trejų metų kalėjimo bausmė, bet už grotų jis išbuvo tik 19 mėnesių ir išėjo į laisvę sulaukęs amnestijos.

Vis dėlto laisve jis džiaugėsi neilgai ir 1970 m. vėl buvo teisiamas už žmogaus sužalojimą per girtų muštynes. Pats V.Janukovyčius tikino, kad bandė apginti merginą nuo prisigėrusių priekabiautojų. Šįkart jaunuoliui buvo skirta dvejų metų kalėjimo, jis ją atliko iki galo.

Teistumai būtų užkirtę V.Janukovyčiui kelią į aukščiausią valstybės postą, jeigu 1978 m. Donecko srities teismas nebūtų jų panaikinęs. Prašymą peržiūrėti bylas teismui pateikė SSRS liaudies deputatas ir kosmonautas Georgijus Beregovojus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis buvo V.Janukovyčiaus tėvo jaunystės bičiulis.

Tvirtas oligarchų užnugaris

Pradėjęs karjerą nuo paprasto darbininko, V.Janukovyčius greitai pasiekė vadovaujamas pareigas ir dirbo direktoriumi keliuose stambiuose gamybiniuose susivienijimuose. 1996 m. atėjęs į politiką jis jau turėjo stiprų užnugarį – Donecko srities oligarchų klaną.

Pasak laikraščio "Le Figaro", Doneckas yra egzotiškas laukinio kapitalizmo, sovietinio mentaliteto ir mafijos grupuočių kokteilis. Vienas pagrindinių sovietų karinių ir pramoninių centrų po to, kai žlugo SSRS, virto Ukrainos oligarchų lopšiu.

Įtakingiausias ir skandalingiausias iš jų yra Rinatas Achmetovas – turtingiausias Ukrainos žmogus ir Aukščiausiosios Rados deputatas. SSRS laikais su nusikaltėliais glaudžių ryšių turėjęs totorius nepriklausomybės laikais pradėjo legalų verslą ir šiandien Donecke kontroliuoja beveik viską.

Įtakingi V.Janukovyčiaus rėmėjai yra "guolių karaliai" broliai Sergejus ir Andrejus Kliujevai, milijardierius Dmitrijus Firtašas. Dabar, kai premjerai Julija Tymošenko ir Vladimiras Putinas nutraukė kontraktus su jo ir Rusijos dujų milžinės "Gazprom" bendrove "Rosukrenergo", turtuolis labai nori grįžti prie prekybos dujomis ir tikisi naujo prezidento pagalbos.

Du pešasi, trečias laimi

Analitikai teigia, kad oligarchų parama padėjo V.Janukovyčiui po Oranžinės revoliucijos išlikti politikoje. Tačiau politikas galėtų padėkoti ir patiems "oranžiniams", kurie patys išsikasė sau duobę.

Vieni sako, kad demokratinė revoliucija patyrė nesėkmę dabar, kai Regionų partijos lyderis buvo išrinktas prezidentu. Kiti nurodo 2006 m. pavasario parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo mėlynieji. Tačiau revoliucijos pabaiga derėtų laikyti 2005 m. rudenį, kai dideli nesutarimai išardė demokratinių jėgų komandą, ir nepraėjus nė metams po revoliucijos prezidentas Viktoras Juščenka paleido J.Tymošenko vyriausybę.

Dviejų revoliucijos lyderių priešprieša truko penkerius metus, o oponentai tuo metu nesnaudė. Galų gale, kaip juokauja patys ukrainiečiai, V.Juščenkos ir J.Tymošenko dvikova baigėsi V.Janukovyčiaus pergale.

Mielas, bet neiškalbus vyrukas

Buvusiam Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje Algirdui Kumžai teko asmeniškai susitikti ir bendrauti su V.Janukovyčiumi. "Kaip pasakytų amerikiečiai, "nice guy" (mielas vyrukas – angl.). Jis turi humoro jausmą", – dienraščiui sakė diplomatas, bet sutiko su visuotinai paplitusia nuomone, kad jam trūksta iškalbos.

Dėl naujo Ukrainos prezidento A.Kumža neturi didelių iliuzijų: "V.Janukovyčius nebus stiprus prezidentas. Jis nelaimėjo net 50 proc. balsų, jį palaiko mažiau nei pusė ukrainiečių. Jo politiniame projekte, kuris vadinamas Regionų partija, irgi trūksta vieningumo. J.Tymošenko tikrai nepasiduos, ji jau dabar galvoja, kaip sukelti V.Janukovyčiui problemų."

Ant naujo prezidento pečių užgrius gausybė problemų: ekonomikos krizė, pašliję santykiai su kaimynais, socialinė įtampa. Per rinkimų kampaniją V.Janukovyčius dosniai dalijo pažadus, bet dabar susidurs su karčia realybe. Kad ir su štai tokia dilema: kaip padidinti pensijas, jeigu Tarptautinis valiutos fondas duodamas paskolą reikalauja sumažinti valstybės išlaidas?

Patirtis rodo, kad Ukrainos rinkėjai greitai skriaudų nepamiršta ir yra negailestingi. A.Kumža prisiminė šmaikščius draugo ukrainiečio žodžius: "Žinai, Rusijoje žmonės renkasi carą ir jį garbina. O ukrainiečiai išsirenka hetmaną ir jį nužudo."