Kasmet po Baltijos jūrą plaukioja apie 90 skirtingų kruizinių laivų, kurie priklauso maždaug 40 kruizinės laivybos kompanijų. Beveik visi laivai užsuka į Kopenhagos-Malmės uostą.

Pirmauja visose srityse

Nieko nuostabaus, jei apsilankęs Kopenhagoje spalio mėnesį nebeišvysi kruizinio laivo. Už tai vasarą jų čia pilna. Pradedant 2008 metais kasmet Kopenhagoje apsilanko daugiau kaip 300 kruizinių laivų. Rekordas buvo 2012 metais, kai lankėsi 347 kruiziniai laivai. Paskaičiuota, kad kiekvienas keleivis Danijos sostinėje vidutiniškai per dieną palieka apie 550 Danijos kronų (60 eurų).  

Nieko nuostabaus, kad kruizinės laivybos versle iš jungtinio Kopenhagos-Malmės uosto išskiriama Kopenhaga. Malmėje per metus lankosi apie 10 kruizinių laivų. Visi kiti suka į šalia esančią Kopenhagą.

Net penkis kartus nuo 2004 metų Kopenhaga „World Trawel Awards“ rinkimuose buvo pripažintas patraukliausiu kruiziniu uostu.

Po Kopenhagos pagal apsilankiusių laivų kiekį Baltijos jūroje yra Sankt Peterburgo ir Talino uostai – apie 310 laivų, po to Stokholmas ir Helsinkis – apie 280 laivų.

Apie 150 kruizinių reisų po Baltijos jūrą kaip prasideda iš Kopenhagos. Pagal prasidedančius kruizinių laivų reisus prie Kopenhagos labiausiai priartėjo Vokietijos Kylio ir Rostoko uostai, atitinkamai 100 ir 80 laivų reisų. Šis rodiklis yra labai svarbus, nes įprastai į kruizinį reisą turistai atvyksta prieš 1-2 dienas, susipažįsta su miestu ir pradžios uoste palieka nemažai pinigų – vidutiniškai apie 1600 Danijos kronų per dieną (apie 215 eurų).

Pagal keleivių kiekį kruiziniuose laivuose Kopenhaga Baltijos jūroje tvirtai pirmauja be didesnės konkurencijos. Kopenhagoje kasmet apsilanko per 800 tūkst. kruizinių laivų turistų. Po jos seka Sankt Peterburgas – apie 550 tūkst. Stokholmas ir Rostokas – apie 500 tūkst. Talinas – 480 tūkst., Helsinkis – 420 tūkst. keleivių.

Pagal šį rodiklį iš 31 Baltijos jūroje kruizinių laivų lankomų uostų Klaipėda yra maždaug per vidurį 14-15 vietoje.

Erdvūs terminalai

Jungtinio Kopenhagos-Malmės uosto atstovas iš Danijos Gertas Norgaardas teigė, kad įprastai kruizinis sezonas Kopenhagoje prasideda gegužę ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos, kartais spalio pradžios.

Pradžioje Kopenhaga turėjo du kruizinius terminalus arčiau miesto centro - „Nordre Toldbod“ su 225 metrų ilgio krantine ir „Langelinie“ (710 metrų ilgio krantinės), kuris vienu metu gali priimti iki keturių laivų. Taip pat kruiziniams laivams priimti naudojami „Orientkaj“ (525 m ilgio krantinė) ir „Levantkaj“ (400 metrų ilgio krantinė) kompleksai.

Maždaug už 8 kilometrų nuo Kopenhagos centro buvo pradėtas statyti didžiulis kruizinių laivų kompleksas „Oceankaj“ (1100 metrų ilgio krantinė). Pastarasis terminalas baigtas statyti 2014 metais. Jis išskirtinis - turi 10,5 metrų gylį ir gali priimti pačius didžiausius pasaulio kruizinius laivus.

Terminalo „Oceankaj“ kompleksą sudaro trys statiniai po 3300 kvadratinius metrus su ekologiškais „žaliaisiais stogais“. Apie 1800 kv. metrų plotas skirtas keleivių registracijai tvarkyti, 1500 kv. metrų – bagažai atiduoti ir priimti. Šis kruizinis terminalas yra didžiausias Baltijos jūros regione.

Pastatyti šį kompleksą kainavo per 60 mln. eurų. Jis per dieną gali priimti į kruizinius laivus per 20 tūkst. atvykstančių ir išvykstančių keleivių. Kai baigiasi kruizų sezonas didžiuliai statiniai naudojami įvairiems renginiams, koncertams rengti.

Už 26 kilometrų nuo Kopenhagos esančiame Malmės uoste yra vienas kruizinis terminalas „Frihamns Kajen“ su 500 metrų ilgio krantine.

Vilioja keleivius

Kopenhagos-Malmės uosto atstovas Gertas Norgaardas pastebėjo, kad šiemet kruizinių laivų keleivių srautas Kopenhagos uoste mažėjo. Jis tai aiškino su reikalavimu naudoti mažesnio sieringumo kurą ir senesni kruiziniai laivai nespėjo tam pasirengti.

Danai tikisi dėl kuro sieringumo mažinimo neturėti jokių nuostolių. Seni laivai negalės įplaukti į Kopenhagos uostą, tačiau statomi nauji kruiziniai laivai, tad keleivių skaičius ateityje turėtų didėti. Tikimasi, kad didėjimas kasmet sieks po penkis procentus.

Anot Gerto Norgaardo ir pats uostas deda nemažai pastangų, kad priviliotų kruizinių laivų keleivius. Uostas nuolat dalyvauja pasaulinėje kruizų parodoje Majamyje ir analogiškame Europos renginyje Hamburge.

Kaskart taikomos įvairiausios naujovės keleiviams. Beveik prie visų Kopenhagos kruizinių terminalų yra metro stotys. Gertas Norgaardas akcentavo, kad pradėta taikyti paslauga, kai lagaminai nugabenami tiek iš oro uosto į laivą, tiek iš laivo į oro uostą.

Iš Kopenhagos vyksta kruizai ne tik į Baltijos jūrą, bet ir į Šiaurės jūros regioną, pagal Norvegijos pakrantes.