Kroatija blaškosi kryžkelėje tarp naftos ir dujų gavybos plėtros jos teritoriniuose vandenyse bei grėsmės turizmui, kuris labai svarbus pajamų šaltinis. Dalies gyventojų neįtikina valdžios argumentai – kai Norvegija ar Škotija turtėja iš energijos šaltinių gavybos, esą kodėl tai turėtų pakenkti Kroatijai.

Juk 12 dujų gavybos platformų visai netoli turistų pamėgto Istros regiono pakrantės poilsiautojai  net nepastebi. Kroatija dabar per metus išgauna apie 600 tūkst. tonų naftos (maždaug penktadalį jai būtino kiekio) ir du milijardus kubinių metrų dujų  (66 proc. būtino kiekio). Vyriausybės nuomone, galėtų išgauti daugiau, ir tai būtų į naudą visai Europai.

„Per pastaruosius 20–30 metų neišnaudojome viso savo angliavandenilių gavybos potencialo kaip mūsų kaimynės. Nesiekiame, kad Kroatija taptų energijos šaltinių eksportuotoja, bet norime padėti sumažinti energijos šaltinių importą. Tai ne tik vien Kroatijos, tai visos Europos projektas.

Panašius planus puoselėja ir Juodkalnija, Albanija. Italija dešimtmečius pumpuoja naftą iš Adrijos jūros. Bet kai Kroatijos vyriausybė iki liepos rengiasi pasirašyti sutartis su penkiais investuotojais – amerikiečiais, austrais, italais, sulaikė pasipriešinimo ir ne vien todėl, kad  naftos platformos turi būti už 10 kilometrų nuo pakrantės, o ne už 6 kaip numato projektai“ – pasakojo Kroatijos ekonomikos ministras Ivanas Vrdoljakas.

„Negalime lygintis su Italija, nes mūsų vandenyse kitokios srovės, kitokia pakrantės linijos struktūra. Ten nėra salų, pakrantė – karstinė, krantas dumblinas ir smėlėtas, tokį lengviau išvalyti taršos atveju. Be to, Italijoje kitoks turizmas, mažiau priklausantis nuo gamtos grožio, Adrijos tyrumo“ – sakė Žaliųjų partijos lyderė Mirely Holy.

Gamtosaugininkų nuomone, naftos ir dujų gavybos plėtra galėtų duoti priešingą rezultatą taršos atveju – visai sužlugdytų ekonomiką. Pernai Kroatija 17 procentų biudžeto pajamų – 7 milijardus eurų – surinko iš 12 milijonų turistų.

Bet to nepakanka, kai ekonomika traukiasi, o darbo neturi penktadalis gyventojų. Todėl imasi naftos ir dujų gavybos plėtros. Gamtosauginkai reikalauja įpareigojančio referendumo, vyriausybė kelia kartelę – kad būtų surinkta 400 tūkst. parašų. O tai – jau rimta kliūtis.