Komunistinės Kubos ir JAV santykiai itin paaštrėjo per keletą pastarųjų mėnesių Baltųjų rūmų atstovams pradėjus venesualietiškos naftos ir finansinių injekcijų į salą blokadą.
Dėl to saloje kilo daugybė įvairiausių problemų, kurios, anot viešojoje erdvėje sklandančių spekuliacijų, galinčios pasibaigti humanitarine katastrofa.
Įtampa dar labiau sustiprėjo, kai kovo pradžioje Kubos pakrančių apsaugos pareigūnai nušovė keturis Floridos valstijoje registruotu greitaeigiu kateriu plaukusius žmones.
Kubiečių teigimu, asmenys pažeidė Kubos teritorinius vandenis, atsisakė paklusti pasieniečių reikalavimams sustoti bei pateikti tapatybės nustatymui reikalingus duomenis ir netgi apšaudė salos pareigūnus.
Vėliau Kubos vyriausybės atstovai pareiškė, kad 10 greitaeigiu kateryje buvusių asmenų – ginkluoti kubiečiai, plaukę iš Jungtinių Valstijų atgal į tėviškę.
Jie esą žinomi dėl smurtinių nusikaltimų bei nusikalstamos veiklos ir veikiausiai tikėjęsi infiltruotis į salą bei ten pradėti ekstremistinę veiklą.
Galiausiai Kubos prezidentą Miguelį Díaz-Canelį supykdė JAV lyderio Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis gali daryti su sala „ką tik nori“ ir kad JAV gali imtis „skubių veiksmų“ prieš Kubą.
Be to, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio primygtinai spaudė, kad Kubos vyriausybės socialistinis ekonominis modelis turi „dramatiškai pasikeisti“.
Nors Kubos vyriausybė taiko griežtus apribojimus šalies privačiam sektoriui, dešimtmečius trukusios JAV sankcijos paralyžiavo Kubos ekonomiką.
Kuba nebeimportuoja naftos nuo šių metų sausio 9 d., kai, praėjus kelioms dienoms po Venesuelos lyderio N. Maduro nušalinimo, gavo siuntą iš Meksikos, kuri paskui patyrė D. Trumpo spaudimą nutraukti tiekimą.
Atsakydama į tai, praėjusią savaitę energetikos krizės apimta Kuba atsisakė leisti JAV ambasadai Havanoje importuoti dyzelinį kurą jos generatoriams.
Toks žingsnis buvo žengtas tuo metu, kai ši Karibų jūros sala patiria didelį degalų trūkumą ir dažnus elektros tiekimo sutrikimus.
Šiuo metu maždaug 10 mln. gyventojų turinčią socialistinę šalį humanitarinėmis siuntomis, gabenamomis jūros keliu, bando gelbėti įvairių šalių savanoriai.
Meksikos karinis jūrų laivynas šį ketvirtadienį pranešė, kad ieško dviejų humanitarinę pagalbą Kubai gabenusių ir pakeliui pradingusių laivų su devyniais įgulos nariais iš skirtingų šalių.
Karinės jūrų pajėgos informavo, jog laivai iš Moterų salos, esančios Kintana Roo valstijoje pietrytinėje Meksikos dalyje, išplaukė praėjusį penktadienį, o į Havaną turėjo atplaukti šios savaitės antradienį arba trečiadienį.
Pranešime nurodoma, kad nebuvo gauta „jokios informacijos ar patvirtinimo, kad jie atvyko“ į Kubą ir kad apie tai buvo pranešta regiono karinio jūrų laivyno vadams bei paieškos ir gelbėjimo stotims.
Nuo praėjusios savaitės iš Meksikos uostų išvyko aktyvistų iš keleto šalių, laivais gabenančių maistą ir kitokias prekes komunistų valdomai salai, kurią dėl JAV įvesto degalų embargo ištiko humanitarinė krizė.
Karinis jūrų laivynas dingusių laivų įgulos narių tapatybės ar pilietybės nenurodė, tačiau pranešė, kad palaiko ryšį su Lenkijos, Prancūzijos, Kubos ir Jungtinių Valstijų gelbėjimo tarnybomis.
Pranešime teigiama, kad karinis jūrų laivynas taip pat palaiko ryšius „su įgulos narių kilmės šalių diplomatinėmis atstovybėmis“, su kuriomis realiuoju laiku bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija.
Karinis jūrų laivynas (KJL) paaiškino, kad lėktuvais žvalgo maršrutą tarp Moterų salos ir Havanos.
KJL kreipėsi į jūrininkus ir jūrų institucijas Karibų jūros regione bei Meksikos įlankoje, prašydama suteikti artimiausiai karinėms institucijoms bet kokios informacijos ar pranešti apie pastebėtus dingusius laivus.
Naujausi komentarai