Haga – įprastai ramus pajūrio miestas – tikrai pajuto artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo poveikį: jau keletą savaičių mieste blokuojami ištisi rajonai ir pagrindiniai keliai, uždarytos mokyklos ir įmonės.

Daugelio nepasitenkinimui buvo uždaryti net kai kurie dviračių takai, o tai – neįsivaizduojamas dalykas dviračių šalyje.

Be to, siekiant pastatyti laikinus pastatus, kuriuose įsikurs tūkstančiai aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujančių delegatų ir žurnalistų, buvo iškirsta dešimtys medžių.

Saugumo prasme, priimti 32 pasaulio šalių lyderius, tarp kurių bus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, yra didžiausias renginys, kokį Nyderlandams yra tekę kada nors organizuoti.

Šiam renginiui saugoti šalis pasitelks apie 27 000 policijos pareigūnų – maždaug pusę visų savo policijos pajėgų.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Nyderlandų politikos arenoje vis dar mėginama atsitiesti po to, kai, kilus ginčui dėl imigracijos, iš vyriausybės pasitraukė kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas.

Netikėtas G. Wilderso ir jo kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ pasitraukimas baigėsi tuo, kad subyrėjo netvirta koalicija ir dabar spalio 29 d. šalyje turėtų įvykti nauji rinkimai.

„Labai nepageidautina tokį svarbų viršūnių susitikimą rengti tuo metu, kai žlugo vyriausybė ir laukiama naujų rinkimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Amsterdamo universiteto politinės komunikacijos profesorius Claesas de Vreese‘as.

„Mažai trūksta iki gėdos“, – pareiškė kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas, G. Wilderso pasitraukimą likus trims savaitėms iki viršūnių susitikimo pavadindamas „skandalingu“.

Laimei, pažymėjo C. De Vreese‘as, Nyderlandų parlamentas pritarė gynybos išlaidų didinimui, o tai yra svarbiausias viršūnių susitikimo klausimas.

Eksperto teigimu, „tai suteikia svorio ir teisėtumo“ kadenciją baigiančio ministro pirmininko Dicko Schoofo dalyvavimui susitikime.

Tačiau, kadangi šios vyriausybės tarnavimo laikas greičiausiai eina į pabaigą, tam tikslui skirtų lėšų surasti teks jau kitai vyriausybei.

„Nyderlandai pasirengę“

Kalbant apie pinigus – pasak Nyderlandų dienraščio AD, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išlaidos sieks apie 183,4 mln. eurų – šiek tiek daugiau nei milijoną eurų per minutę.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienio rytą įvyksiantį vadovų susitikimą sutrumpino iki dviejų su puse valandos, neva norėdamas įsiteikti D. Trumpui, kuris nemėgsta ilgų aukščiausiojo lygio susitikimų.

Kaip namie greičiausiai jausis ir pats M. Rutte.

NATO vadovas yra gimęs ir užaugęs Hagoje, vis dar turi namą šiame mieste ir, nors persikėlė gyventi į Briuselį, savaitgaliais jį dažnai galima išvysti važinėjantį dviračiu arba apsiperkantį vietiniame prekybos centre.

Ir, nepaisant to, kad vyriausybės žlugimas apsunkino situaciją, didžiąja dalimi organizacinių reikalų iš tikrųjų rūpinasi pats NATO.

„Ne mes organizuojame aukščiausiojo lygio susitikimą, tai daro generalinis sekretorius“, – paaiškino D. Schoofas.

„Tačiau priimančioji šalis vis tiek atlieka svarbų vaidmenį. Į Nyderlandus žiūrės visas pasaulis“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Schoofas.

Žinoma, daug dėmesio sulauks ir pats D. Trumpas, nors, turint omenyje JAV suduotus smūgius Iranui, kol kas nėra visiškai aišku, ar jis susitikime dalyvaus.

Jei JAV prezidentas vis dėl to pasirodys, jį priimti teks Nordveikui – ramiam pakrantės kurortiniam miesteliui tarp Šipolio oro uosto ir Hagos, kur D. Trumpas turėtų apsistoti prabangiame viešbutyje su vaizdu į Šiaurės jūrą.

Kelias, kuriuo jis vyks į Nordveiką, nuo sekmadienio buvo visiškai užtvertas – visiškai užblokuota ir keletas kitų miestelio gatvių.

Kai kuriems susierzinusiems Hagos gyventojams kilo klausimas, kodėl aukščiausiojo lygio susitikimas negalėjo vykti nacionaliniame Veluvės parke, kuriame nėra nė vieno žmogaus, arba net oro uoste.

Savaitgalį iki viršūnių susitikimo vykusiame proteste prieš NATO, 54-erių mokytojas Alfonsas Vrylandas atkreipė dėmesį, kad ironiška, jog karinio aljanso susitikimas rengiamas Taikos ir teisingumo miestu save vadinančioje Hagoje.

„Man gėda, kad mano šalyje, šiame mieste, jie kalba apie karą, o ne apie taiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Vrylandas.

Tuo tarpu visų mėgstamas miesto meras Janas van Zanenas stengėsi nuraminti ir krizės ištiktą premjerą, ir eilinius Hagos gyventojus.

„Žinau, kad žmonės mano, jog, būdamas Hagos meru, esu stebukladarys, tačiau kelio vyriausybės griūčiai užkirsti negalėjau“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Taip, (vyriausybės žlugimo) poveikį jaučiame, bet ten, kur galėjome, jį maksimaliai sumažinome“, – paaiškino jis.

„Nyderlandai yra pasirengę.“