Dvi valandas trukusio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio turinys nežinomas, bet atsižvelgiant į tai, kad Kremliaus šeimininkas jau įprato žadėti derybas, kurių nesiruošia pradėti, o JAV vadovas anaiptol ne pirmą kartą mainais už taiką žada abipusiai fantastiškai naudingus ekonominius santykius, galima spėti, kad ir šį kartą kalbėta apie tą patį.

Apžvalgininkų reakcijos varijavo nuo atsargesnių vertinimų, kad D. Trumpo administracija ruošia sau atsitraukimo kelius, nes nebeketina gaišti laiko butaforinėse derybose, o Ukrainai lieka tik Europos parama, iki kurį laiką pritilusių, bet dabar vėl pabertų kaltinimų, kad Kremlius D. Trumpą „nupirko“, „apkvailino“, „sudarė su juo sąmokslą“ ir taip toliau.

Retas apžvalgininkas atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ir suvaidintose derybose Stambule, taip ir šį kartą situacija visiškai nepasikeitė. Visuotinis dėmesys jau seniai nukreiptas ne į pasaulio galingųjų veiksmus, o jų žodžius, išsakomus vieninteliu tikslu – pasipuikuoti prieš auditoriją arba ją tiesiog kvailinti.

Šį vertinimą gerai iliustravo tarptautinių santykių eksperto Michailo Krutichino išsakytas komentaras, kuriame jis kreipėsi ne į skaitytojus, o į kolegas apžvalgininkus: „Draugai! Kam jūs apsimetate, kad kažkoks telefoninis pokalbis kažką reiškia? Turinio – nulis, reikšmės – nulis, pasekmių – nulis. O jūs, bl**mba, pilstote nulio „analizes“ po pusvalandį ar valandą, minkydami savo prielaidas. Ne gėda?“