Jo eksportas augo 29,8 proc. iki 28,081 mln. litrų, importas – 16,5 proc. iki 49,686 mln. litrų.

Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) didėjo 3,4 proc. iki 50,447 mln. litrų.

2023-iaisiais Latvija alaus gamybą sumažino 15,1 proc. iki 74,106 mln. litrų, vartojimą – 6,2 proc. iki 123,102 mln. litrų.

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Latvija pagamino 17,275 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 14,8 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę, pranešė Valstybės pajamų tarnyba.

Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sunyko 45,6 proc., silpnesnių – padidėjo 2,9 procento.

Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 9 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – ūgtelėjo 30 procentų.

Vynų gamyba augo 1,2 procento.

Kitų alkoholinių gėrimų gamyba smuko 18,3 procento.

Visą gamybą vertinant absoliučiu alkoholiu, ji sumažėjo 17,8 procento.

2023-iaisiais Latvija alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus, gamybą natūralia išraiška sumažino 18,8 procento.