Kaip pranešta, I. Rimševičius įtariamas didelio kyšio reikalavimu ir paėmimu. Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) vadovas Jekabas Straumė pirmadienį sakė, kad kalbama apie mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšį.

KNAB tvirtino, kad vasario 15-ąją pradėtas baudžiamasis tyrimas nėra susijęs su jokiomis šiuo metu Latvijoje veikiančiomis kredito institucijomis, įskaitant banką ABLV, kurį Jungtinės Valstijos apkaltino pinigų plovimu, ir banką „Norvik“.

I. Rimševičius, taip pat dirbantis Europos Centrinio Banko politiką formuojančioje taryboje, pareiškė: „Priėmiau sprendimą neatsistatydinti, nes nesu kaltas.“

KNAB dėl šio baudžiamojo proceso buvo sulaikęs I. Rimševičių ir verslininką Marį Martinsoną. Penktadienį Latvijos centrinio banko vadovo namuose ir biure buvo atliktos kratos.

M. Martinsonas penktadienį buvo sulaikytas, o sekmadienį – paleistas. I. Rimševičius, kuris buvo sulaikytas šeštadienį vakare, pirmadienio vakarą buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus už 100 tūkst. eurų užstatą. Jam uždrausta eiti savo pareigas.

Priėmiau sprendimą neatsistatydinti, nes nesu kaltas.

Apie būtinybę I. Rimševičiui atsistatydinti kalbėjo keli politikai, tarp jų – prezidentas Raimondas Vėjuonis.

Ši priešprieša galėtų destabilizuoti šalies finansų sistemą, kurioje vienam bankui, ABLV, jau prireikė gelbėjimo paskolos iš centrinio banko. Be to, ECB uždraudė ABLV daryti bet kokius mokėjimus, kai JAV Iždo departamentas apkaltino šį banką pinigų plovimu.

I. Rimševičius Latvijos centriniam bankui vadovavo nuo 2001 metų.

Antradienį jis spaudos konferencijoje sakė, kad praėjusį penktadienį „ABLV Bank“ kreipėsi į Latvijos banką pagalbos ir paprašė išskirti milijardą eurų likvidumui palaikyti. I. Rimševičius pareiškė, kad Latvijos bankas negali skirti bankui milijardo eurų, ir antroje penktadienio pusėje, kai ABLV sulaukė neigiamo atsakymo, Latvijos centriniame banke prasidėjo kratos.

„Aišku, kad daug kam Latvijoje aš pamažu dariausi neparankus. Mane nedviprasmiškai grasino nužudyti, tiksliau – grasino nušauti, ir apie šiuos grasinimus pranešdavau daugeliui įstaigų“, – sakė I. Rimševičius. Grasinimų šaltinio jis nenurodė.

Naujienų agentūra AP pirmadienį pranešė, kad „Norvik“ valdybos pirmininkas Grigorijus Guselnikovas tvirtino, jog I. Rimševičius kyšių reikalaudavo nuo 2015 metų.

G. Guselnikovo teigimu, Latvijos centrinio banko vadovas per tarpininką kyšių reikalavo kelerius metus. Anot „Norvik“ banko pagrindinio savininko, nemokant kyšių, bankas sulaukdavo spaudimo iš Finansų ir kapitalo rinkos komisijos, kurią I. Rimševičius esą vadino jam asmeniškai lojalia.

Antradienį per spaudos konferenciją I. Rimševičius pareiškė, kad „mano pasitraukimas leistų triumfuoti tokiam žmogui kaip Guselnikovas“.

Naujienų agentūra AP pirmadienį paskelbė nuotrauką, kurioje I. Rimševičius per 2010 metų kelionę Rusijoje matomas vienos rusų karinių technologijų kompanijos tuomečio vadovo draugijoje.

Antradienį I. Rimševičius sakė, kad tikrai 2010 metais vyko žvejoti į Rusijos Kamčiatkos regioną, bet nieko toje nuotraukoje nepažįsta. Jo advokatas sako, kad nuotrauka buvo suklastota, nurodė I. Rimševičius.

Neigia R. Kokino, kaip tarpininko, vaidmenį

I. Rimševičius antradienį spaudos konferencijoje melu pavadino teiginius, esą Renaras Kokinas jo vardu reikalavo kyšių iš „Norvik“ banko pagrindinio akcininko G. Guselnikovo, kaip kad tai pastarasis tvirtina.

Kita vertus, I. Rimševičius patvirtino, jog kelis kartus buvo susitikęs su G. Guselnikovu, o viename tokių susitikimų galėjo dalyvauti ir R. Kokinas.

Pasak I. Rimševičiaus, jis su R. Kokinu draugauja jau 25 metus.

„Norvik Banka“ Pasaulio banko arbitražui pateiktame skunde teigiama, kad „aukštas Latvijos pareigūnas“, kuris konkrečiai neįvardijamas, ne kartą reikalavo kyšių ir ėmėsi prieš banką atsakomųjų priemonių, kai jo savininkai atsisakė mokėti.

„Tas aukšto rango pareigūnas, minimas mūsų arbitražui prašyme, yra I. Rimševičius“, – interviu JAV agentūrai „The Associated Press“ sakė „Norvik“ banko vadovas Oliveris Bramwellas (Oliveris Bramvelas).

„The Associated Press“ skelbia, jog per vieną tokių susitikimų I. Rimševičius esą G. Guselnikovui sakęs, kad jis galėtų jam padėti, nes Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija esą jam asmeniškai yra lojali. G. Guselnikovui tiesiog reikėjo „bendradarbiauti“ su I. Rimševičiaus tarpininku Renaru Kokinu.

Bando sugriauti finansų sistemą?

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkas Peteris Putninis pareiškė neatmetąs galimybės, jog šiuo metu vykdomas bandymas sugriauti Latvijos finansų sistemą.

"Atmesti tokios galimybės negalima, nes sutapo daug įvykių. Paliesti ir valstybės politikos, ir finansų sistemos interesai. Vienas didžiausių šalies komercinių bankų (ABLV – red.) atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje. Todėl neatmestina tai, kad blogo Latvijai linkėtojai gali šia padėtimi pasinaudoti savo naudai arba, galbūt, yra jos iniciatoriai“, – Latvijos visuomeninės televizijos laidoje antradienį kalbėjo P. Putninis.

Jis pabrėžė, jog „Norvik“ banko pagrindinio akcininko ir valdybos pirmininko G. Guselnikovo pasisakymai apie Finansų ir kapitalo rinkos komisijos nesąžiningumą neatitinka tikrovės.

„Man nėra žinoma, kad komisija ar jos darbuotojai kažkaip būtų susiję su veiksmais, apie kuriuos kalba ponas Guselnikovas. Mes turime gana sudėtingą šio banko („Norvik“ – red.) priežiūros istoriją. Tai, ką tvirtina šis žmogus, neatitinka tikrovės“, – sakė P. Putninis.

Europarlamentarė: skandalas pablogino šalies finansų sistemos reputaciją

Kaltinimai korupcija I. Rimševičiui neabejotinai pakenkė Latvijos finansų sistemos reputacijai, antradienį Latvijos televizijai sakė Europos Parlamento narė Inesė Vaiderė.

Pasak jos, I. Rimševičius turėtų atsistatydinti, net jei ir nelaiko savęs kaltu, nes centrinio banko vadovas simbolizuoja visą šalies finansų sistemą.

I. Vaiderė nurodė, kad visa situacija dėl I. Rimševičiaus kelia didelį susirūpinimą, bet pridūrė, kad šį klausimą reikia atidžiai išnagrinėti, nes tai galėtų būti ir Rusijos režisuojama kampanija prieš Latviją, kur netrukus turi įvykti Saeimos rinkimai.

„Viliuosi, kad klystu, bet kenkimas Latvijos finansų sistemos reputacijai galėtų būti būdas paveikti rinkimus Latvijoje“, – sakė europarlamentarė.

Palaiko ryšį dėl  įvestų apribojimų

Latvijos centrinis bankas palaiko kontaktus su Korupcijos prevencijos biuru (KNAB) dėl suvaržymų, įvestų I. Rimševičiui.

Apie tai naujienų agentūrą BNS informavo Latvijos bankas.

„Palaikome ryšį su biuru dėl sprendimų, priimamų šioje byloje, ir to, kaip jei liečia banko vadovą“, – sakė Latvijos centrinio banko atstovas spaudai Janis Silakalnis.

Jis pridūrė, kad centrinis bankas negali komentuoti KNAB atliekamo tyrimo.

J. Silakalnis pabrėžė, kad Latvijos bankas laikosi visiško netoleravimo politikos korupcijos ir bet kokių kitų neteisėtų veikų atžvilgiu.

„Mes teikėme ir toliau teiksime visą įmanomą pagalbą teisėsaugos pareigūnams , kad ši situacija būtų kiek įmanoma greičiau išspręsta“, – sakė banko atstovas spaudai.

Pasak jo, Latvijos bankas vykdo savo operacijas įprastu režimu, jo darbas nebuvo paveiktas ir jis toliau teikia visas įprastas paslaugas.

„Nesulaukta jokių skundų ir neužfiksuota jokių problemų“, – pažymėjo J. Silakalnis.

Pagal įstatymą, Latvijos bankui vadovauja jo taryba ir valdyba. Taryba turi šešis narius, o kai nėra banko vadovo, jo pareigas eina banko pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa.

Latvijos premjeras: vienintelis būdas uždrausti vadovauti – kardomoji priemonė

Į korupcijos skandalą įsipainiojusiam Latvijos centrinio banko vadovui atsisakius trauktis iš šio posto, šalies vyriausybės vadovas pareiškė, jog vienintelė ir pakankama priemonė prieš tokį jo sprendimą yra kardomosios priemonės vykdymas.

Marius Kučinskis priminė, jog I. Rimševičiui, sulaikytam šeštadienį vakare ir už užstatą po dviejų parą paleistam, laikinai uždrausta eiti šalies centrinio banko vadovo pareigas.

„Kardomosios priemonės pakanka, nors ir kitų priemonių nėra, tam, kad, galbūt, nebūtų trukdoma tyrimo eigai“, – sakė vyriausybės vadovas.

Finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola savo ruoštu pareiškė, jog I. Rimševičiaus siekiai save apsaugoti yra suprantami, tačiau jis privalo pasitraukti iš užimamų pareigų, kad dar labiau nepakenktų Latvijos finansų sistemos reputacijai.

Laiko provokacija

Latvijos ministras pirmininkas M. Kučinskis ir finansų ministrė D. Reizneicė-Ozola banko „Norvik banka“ veiksmus žiniasklaidoje laiko provokacija, nukreipta prieš valstybę.

Apie tai premjeras žurnalistams sakė po antradieninio vyriausybės posėdžio. „Tai, ką „Norvik banka“ šiuo metu daro, yra provokacija“, – sakė M. Kučinskis ir pabrėžė, kad bankas veikia prieš valstybę ir veika tik savo naudai.

Jeigu „Norvik banka“ savininkas G. Guselnikovas turi kokių nors įrodymų, jam jau seniai reikėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas. „Kol kas nė viena iš mūsų specialiųjų tarnybų negavo jokių dokumentų“, – pareiškė jis.

Tai, kas vakar įvyko viešoje erdvėje, yra aktyvus Latvijos juodinimas. Jeigu kažkas mato, jog nesilaikoma įstatymų, jis privalo kreiptis į teisėsaugą, o ne pradėti viešųjų ryšių kampaniją.

Premjeras kol kas nemato hibridinio karo požymių banko veikloje. „Kol kas dar anksti kalbėti apie tai, tačiau tokie veiksmai verčia mus sekti įvykius“, – pridūrė Latvijos vyriausybės vadovas.

D. Reizneicė-Ozola taip pat sakė, kad „Norvik banka“ vadovybės pasisakymai yra Latvijos šmeižtas. „Tai, kas vakar įvyko viešoje erdvėje, yra aktyvus Latvijos juodinimas. Jeigu kažkas mato, jog nesilaikoma įstatymų, jis privalo kreiptis į teisėsaugą, o ne pradėti viešųjų ryšių kampaniją“, – sakė ministrė.

Ji mano, kad tai gali būti dalis „Norvik banka“ taktikos tarptautinės teisinėje kovoje prieš Latviją.

Bando išversti iš posto

Saeimos nariai antradienį ieško būdų, kaip išversti iš posto į korupcijos skandalą įsipainiojusį Latvijos centrinio banko vadovą Ilmarą Rimševičių, kuris atsisako trauktis pats.

Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė Inesė Lybinia-Egnerė sakė, jog stambaus masto kyšininkavimu įtariamam I. Rimševičiui pareiškus, kad jis neplanuoja trauktis iš Centrinio banko vadovo posto, įstatymų leidėjai turės ieškoti kito teisinio būdo, kaip uždrausti eiti jam šias pareigas.

Naujienų agentūrai BNS ji sakė, kad ekspertai svarsto visus įmanomus sprendimus, bei nurodė, kad I. Rimševičius yra laikinai nušalintas nuo pareigų. Latvijos centrinio banko vadovu jis tapo 2001 metais.

Valdančiosios koalicijos partijos pirmadienį užregistravo siūlymą apriboti Latvijos centrinio banko vadovo kadencijų skaičių iki dviejų ir įvesti galimybę atleisti Centrinio banko prezidentą. Partija „Vienybė“ prašys įtraukti šių įstatymų projektų svarstymą į šios savaitės Saeimos posėdžių darbotvarkę. I. Lybinia-Egnerė sakė, kad tebesvarstoma, ar šie teisės aktai, jei bus priimti, galės būti pritaikyti atgaline data.

Nacionalinio aljanso partijos pirmininko pavaduotojas Gaidis Bėrzinis teigė, kad susidariusią situaciją būtina išspręsti. Jis irgi sakė, kad turėtų būti įvertinta galimybė taikyti siūlomus įstatymus atgaline data.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos frakcijos vadovas Aigaras Brigmanis tvirtino, kad Latvijos banko stebėtojų taryba dirba gerai, o I. Rimševičiaus pareigas gali perimti jo pavaduotoja.

A. Brigmanis, remdamasis Saeimos teisininkų išaiškinimu, sakė, kad šalies parlamentas negali balsuodamas pašalinti Centrinio banko prezidento iš pareigų, nes jis neįteikė atsistatydinimo rašto, ir teismas nepriėmė atitinkamo sprendimo.

Žaliųjų ir valstiečių sąjungos valdybos pirmininkas Armandas Krauzė savo ruožtu sakė, kad jo partija pasitiki premjero Mario Kučinskio ir finansų ministrės Danos Reizneicės-Ozolos kompetencija išspręsti šią problemą.

Nemažai latvių politikų viešai ragino I. Rimševičių atsistatydinti.

Uždrausta išvykti ir vadovauti bankui

Latvijos korupcijos prevencijos biuras (KNAB) uždraudė Latvijos centrinio banko vadovui Ilmarui Rimševičiui, įtariamam korupcija, išvykti iš šalies ir vadovauti centriniam bankui.

Tarp I. Rimševičiui taikomų apribojimų nebėra suėmimo, nes jis buvo paleistas už užstatą. Tačiau jam uždrausta užimti tam tikras pareigas, bendrauti su tam tikrais asmenimis ir išvykti iš šalies, BNS sakė KNAB atstovė Laura Dusa.

„Remiantis procesą prižiūrinčios institucijos sprendimu, Latvijos centrinio banko pareigūnui draudžiama užsiimti tam tikra veikla, susijusia su Latvijos centrinio banko sprendimų priėmimo, kontrolės ir priežiūros funkcijomis, įskaitant eiti centrinio banko vadovo pareigas“, – sakė L. Dusa.

I. Rimševičius yra informuotas apie apribojimus, tačiau KNAB negalėjo pakomentuoti įvairius viešai išsakytus pareiškimus apie šių apribojimų įgyvendinimą, sakė tarnybos atstovė.

Informacinė ataka prieš Latviją?

Atsižvelgus į pastaruosius įvykius Latvijos bankų sektoriuje ir Centrinio banko prezidento Ilmaro Rimševičiaus sulaikymą, esama nemažos tikimybės, kad prieš šalį iš išorės vykdoma didelio masto informacinė ataka, kuri gali būti pratęsta ir vėliau, antradienį naujienų agentūrai BNS sakė Gynybos ministerijos atstovai spaudai.

Latvijos gynybos ministerijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad ši operacija pagal struktūrą ir įgyvendinimą yra identiška situacijoms, su kuriomis prieš rinkimus susidūrė JAV, Prancūzija ir Vokietija.

Gynybos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad operacijos šaltiniu tapo naujienų agentūros AP žurnalisto Carlo Piovano (Karlo Piovano) vakarykštis įrašas socialiniame tinkle „Twitter“. Žurnalistas pasidalijo nuoroda į savo agentūros straipsnį su nuotrauka, kurioje matomas I. Rimševičius ir dar keli žmonės.

Patikrinus tą fotografiją tarptautinės nuotraukų agentūros „Scanpix“ duomenų bazėje, paaiškėjo, kad į sistemą ją įkėlė trečioji šalis vasario 19-ąją, o ne 2010-aisiais, kaip nurodoma prie jos.

Po to ši naujiena ir nuotrauka išplito interneto portaluose, kurie anksčiau apie Latviją apskritai nieko nepranešdavo, kaip, pavyzdžiui „India Everyday“, „Idaho Press“, „The North Platte Telegraph“, „Conservative Angle“, „The Fresno Bee“, „Last Minute Christmas“. Kai kur šis konkretus straipsnis buvo vienintelis tokio pobūdžio.

Latvijos gynybos ministerijos nuomone, toks metodas naudojamas siekiant padidinti informacijos srautą per trumpą laiko tarpą.

„Tai liudija, kad, gali būti, tai labai plataus masto informacinė operacija, kuria siekiama juodinti Latvijos įvaizdį Vakarų šalyse ir griauti visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – nurodo Gynybos ministerija.

„Su didele tikimybe galima teigti, kad dar bus jos tęsinys, siekiant iš išorės paveikti Latvijos vidaus politiką ir šių metų spalį vyksiančius rinkimus į Saeimą“, – pažymi ministerija.