Preliminari išlaidų sąmata jau parengta, tačiau dar tikslinama, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vieša informacija. Vyriausybė turės nuspręsti, kaip suderinti šio projekto išlaidas su kitais nacionaliniais prioritetais, pabrėžė ministras, primindamas, kad saugumas yra vienas iš didžiųjų prioritetų.

„Žinoma, finansiniai ištekliai čia nėra nesvarbūs, nes yra ir kitų svarbių sričių. Kalbame apie dideles sumas. Turime planą keleriems metams į priekį, kuriame konkrečiai suskirstytos veiklos, kaip šį planą įgyvendinsime. Apskritai kalbame apie ateinantį dešimtmetį, per kurį vyks statybos ir stiprinimo darbai“, – sakė A. Sprūdas.

Koordinavimas su Lietuva ir Estija taip pat labai svarbus siekiant veiksmingai atgrasyti priešą. Praėjusią savaitę trijų Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Baltijos gynybos linijos sukūrimo. Ji gerokai sustiprins šalių karinius pajėgumus ginti rytinę Baltijos šalių ir NATO sieną, užtikrinant atgrasymą ir potencialaus priešo judėjimo blokavimą.

Baltijos šalių susitarime nenumatyta, kad visos šalys pradės ar baigs linijos statybą tą pačią dieną visiškai suderintai.

Šiuo metu Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) rengia išsamų rytinės sienos karinio sustiprinimo ir kovos su judėjimu priemonių planą, kuris iki mėnesio pabaigos bus pateiktas ministrų kabinetui. Jame numatyti būdai, kaip įvairiomis priemonėmis užtikrinti Latvijos gynybą ir atgrasyti priešą.