Automobiliai nebedomina
Kitais metais sukaks 70 metų nuo dienos, kai 1957 m. „Fabbrica Italiana Automobili Torino“ „Mirafiori“ gamykloje pirmuosius metrus nuriedėjo legendinis modelis „Fiat 500", italų vadinamas „Cinquecento“. Joks kitas itališkas automobilis nekelia tiek emocijų kaip „Fiat 500“. 1957-aisiais kartu su Italijos ekonomikos pakilimu prasidėjo ir auksinė „Fiat“ era.
Avvocato – taip Italijoje buvo vadinamas koncerno patriarchas Gianni Agnelli, prieš mirtį nusprendė, kad būtent J. Elkannas turėtų sėsti prie 1899 m. įsteigto „Fiat“ vairo. Margheritos Agnelli ir publicisto Alaino Elkanno sūnus „Fiat“ valdybos nariu tapo būdamas vos 22-ejų. Niujorke gimęs, po tėvų skyrybų su motina Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Brazilijoje augęs jaunuolis 2000 m. Turine baigė pramonės inžinerijos studijas.
2011 m. jis jau vadovavo šeimos holdingui „Exor“, kurio plačiai išsišakojęs verslas daugelį dešimtmečių buvo laikomas Italijos pramonės stuburu. Be automobilių gamybos, koncernui priklausė reikšmingi pramonės įmonių, bankų, draudimo kompanijų ir leidybos verslo paketai.
2014 m. jo valdomas „Fiat“ susijungė su amerikiečių gamintoju „Chrysler“, o 2021 m. kartu su prancūzų „Peugeot“ ir „Citroën" buvo sukurtas „Stellantis“ – pasaulinis automobilių koncernas, šiandien valdantis keturiolika prekių ženklų. Agnelli šeimos fondas „Exor“ kontroliuoja beveik 16 proc. koncerno akcijų – daugiau nei kiti privatūs akcininkai, J. Elkannas – valdybos pirmininkas, kurio kadencija ką tik patvirtinta dar dvejiems metams.
Naujo automobilių milžino atsiradimą lydėjo dramatiškos permainos: penkių Italijos automobilių gamyklų darbo apimtis drastiškai sumažinta – gamyba perkelta į užsienį. Iš dar likusių 18 tūkst. darbuotojų šiandien beveik pusė gauna finansinę paramą iš valstybės. Nieko keista, kad po tokių sprendimų Italijos automobilių pramonė patyrė nuosmukį: pernai automobilių gamyba nukrito iki žemiausio lygio nuo pat 1955 m.
Monarchai be karūnų
Italai dėl to kaltina J. Elkanną – juk šalis kadaise mokesčių mokėtojų pinigais ir paslaugomis padėjo Agnelli šeimai tapti Italijos automobilių rinkos monopolininke.
1977–1987 m. Italija šalies automobilių sektoriui skyrė apie 6,7 mlrd. ECU (tada galiojęs Europos piniginis vienetas, euro pirmtakas) – tai buvo didžiausia visoje Europoje privačiai grupei suteikta parama. 2020 m. Italijos Vyriausybė suteikė 6 mlrd. eurų paskolų garantijas „Fiat Chrysler“ grupei.
1986 m. Vyriausybė leido „Fiat“ perimti tuo metu valstybės valdomą kompaniją „Alfa Romeo“ – palankesnis JAV milžinės „Ford“ pasiūlymas atmestas, nes nenorėta vietos rinkoje matyti užsienio konkurentų. Įvairiomis papildomomis paskatomis Vyriausybė skatino italus pirkti vietinius automobilius. Infrastruktūros (pvz., greitkelių tinklo) plėtra dažnai buvo derinama su „Fiat“ interesais.
Iki 1999 m. valstybė taikė griežtus importo tarifus ir apribojimus, taip apsaugodama „Fiat“ rinkos dalį ir tik ES privertė atverti Italijos rinką kitiems Europos gamintojams. „Fiat“ rinkos dalis Italijoje krito nuo maždaug 60–70 proc. (piko metu) iki mažiau nei 30 proc.
G. Agnelli įtaka buvo tokia didelė, kad jis vadintas nekarūnuotu Italijos karaliumi, o koncernas savo piko metu kontroliavo apie 4,4 proc. šalies BVP. Nors ši parama padėjo išsaugoti tūkstančius darbo vietų, ji dažnai kritikuojama kaip mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas privačios dinastijos turtui didinti ir konkurencijai slopinti.
Pakito santykiai su valdžia
Ilgainiui situacija ėmė keistis. 2014 m. susijungus „Fiat“ ir „Chrysler“, naujoji bendrovė buvo įregistruota Nyderlanduose. Tenykščiai įstatymai leidžia taikyti lojalių akcininkų balsavimo mechanizmą, tad Agnelli šeima per holdingą „Exor“ turėdama tik 29 proc. akcijų, išlaikė kontrolę (apie 44 proc. balsų). Mokestine rezidencija „Fiat“ pasirinko Jungtinę Karalystę – Italijos biudžetas prarado milijonus eurų mokestinių pajamų.
Draugiškus ryšius su politiniu elitu pakeitė komplikuoti santykiai. Pvz., dėl reikalavimo, kad produktai, paženklinti užrašu „Made in Italy“ (liet. „Pagaminta Italijoje“), būtų iš tikrųjų gaminami Italijoje. Todėl 2003 m. Lenkijoje gaminamus „Alfa Romeo Milano“ teko pervardyti „Junior“, o 2024 m. gegužę Italijos policija konfiskavo 134 elektromobilius „Fiat Topolino“, nes ant jų buvo Italijos vėliavos lipdukai, nors automobiliai gaminami Maroke.
Kaip rašė „Politico“, 2024 m. gegužę Italijos pramonės ministras Adolfo Urso sukritikavo, kad „Stellantis“ nepakankamai investuoja Italijoje. „Vyriausybė atliko savo vaidmenį, o bendrovė – ne“, – sakė jis, apkaltindamas bendrovę gamybos apimties mažinimu ir darbo vietų iškėlimu. „Fiat“ pareiga šiandien atgaivinti automobilių pramonę Italijoje. Mes šių atsakymų laukėme jau gerokai, gerokai per ilgai“, – sakė jis.
„Stellantis“ atsisakius planų statyti akumuliatorių gamyklą Termolyje, Italijos Vyriausybė nusprendė atšaukti apie 0,5 mlrd. eurų ES fondo lėšų. Pinigai buvo skirti kitiems šalies energetikos ir pramonės modernizavimo projektams, kurie atitinka Vyriausybės žaliąją strategiją.
Giorgios Meloni Vyriausybė bandė derėtis su „Stellantis“ dėl ilgalaikio plano, kad per metus Italijoje būtų pagaminta iki 1 mln. transporto priemonių. Tiek automobilių „Fiat“ pastarąjį kartą buvo pagaminusi 2017 m. Mainais kompanija reikalavo subsidijų, mažesnių energijos kainų, lengvatų. 2026 m. pirmąjį ketvirtį „Stellantis“ gamyba Italijoje iš tiesų augo 9,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Lengvųjų automobilių gamyba šoktelėjo 22 proc. – daugiausia dėl naujų hibridinių „Fiat 500“ (gaminamų „Mirafiori“ gamykloje) ir atnaujintų „Jeep Compass“ („Melfi“ gamykla). Profsąjungos prognozuoja, kad 2026 m. bendra gamyba Italijoje pasieks apie 500 tūkst. vienetų. Daugiau nei pernai (380 tūkst.), tačiau tai – tik pusė Vyriausybės siekiamo tikslo.
Vyriausybė yra pažadėjusi 1,6 mlrd. eurų paramą tiekimo grandinei stiprinti, tačiau reikalauja griežtų garantijų dėl darbo vietų išsaugojimo.
G. Meloni Vyriausybė kaip spaudimą naudoja Kinijos faktorių: tęsia derybas su tenykščiais gamintojais dėl verslo Italijoje galimybių.
Gegužę „Stellantis“ ketina pristatyti naują įmonės strategiją, kuri detaliau apibrėš Italijos gamyklų ateitį.
Kartu skelbiama, kad „Exor“ parduoda sunkvežimių ir autobusų gamintoją „Iveco“. 3,8 mlrd. eurų vertės sandoris su Indijos „Tata“ grupe, apie kurį paskelbta 2025 m. liepą, turėtų būti užbaigtas antrąjį šių metų ketvirtį. Italams tai – dar vienas skaudus smūgis.
Globalus žaidimas – įdomiau
Reikšmingos permainos ne tik automobilių pramonėje – Agnelli šeima pasitraukė iš Italijos žiniasklaidos verslo, kuriame dominavo kone šimtmetį.
Kovo pradžioje „Exor“ pranešė apie „La Stampa“ pardavimą. Šį kairiosios krypties Turino dienraštį Agnelli šeima įsigijo dar 1926 m. Naujieji leidinio, spaustuvės savininkai – Italijos bendrovė „Sapere Aude Editori“.
Dar 2023 m. „Exor“ atsikratė kelių regioninių laikraščių – pardavė juos regioniniam žiniasklaidos konsorciumui „Nord Est Multimedia“. Kiek anksčiau Gianluigi Aponte priklausančiam laivybos koncernui MSC buvo parduotas naujienų žurnalas „L'Espresso“, „MSC Group“ perleistas Genujos dienraštis „Secolo XIX".
Kovo pabaigoje J. Elkannas paskelbė apie kito įtakingo Italijos kairiosios žiniasklaidos flagmano, neseniai 50-metį atšventusio dienraščio „La Repubblica“ pardavimą. Pirkėjas – graikų žiniasklaidos bendrovė „Antenna Group“. Šis graikų Kyriakou šeimai priklausantis koncernas – vienas didžiausių Graikijos žiniasklaidos koncernų su radijo ir televizijos stotimis, telekomunikacijų ir muzikos įmonėmis. Kyriakou šeimai priklauso reikšmingi Slovėnijos, Rumunijos, Serbijos, Juodkalnijos žiniasklaidos kompanijų akcijų paketai.
Graikijos kompanija perėmė „Gedi Gruppo Editoriale“ verslus: be „La Repubblica“, dar ir kelias radijo stotis, skaitmeninius prekių ženklus, reklamos agentūrą.
Sprendimas parduoti leidinius sukėlė ne tik redakcijų darbuotojų nerimą – pasipiktino ir šalies politikai. G. Meloni Vyriausybė taip pat išreiškė susirūpinimą – pirmiausia dėl to, kad leidybos namams vadovaus užsienio verslininkas.
Italijoje pradėta aiškintis, kad Kyriakou šeima palaiko gerus santykius su Donaldu Trumpu, Kataro emyru Taminu al-Thani ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohamedu bin Salmanu, su kuriuo yra susiję dar ir verslo ryšiais.
Vis dėlto teigti, kad Agnelli traukiasi iš žiniasklaidos verslo, klaidinga. „The Economist“ lieka jų prestižine, globalia investicija.
2015 m. „Exor“ už kelis šimtus milijonų eurų kone dešimtkart padidino savo akcijų paketą – šiandien valdo 43,4 proc. Leidinio turinys apsaugotas nuo akcininkų įtakos, tačiau jis kaip verslo subjektas atitinka Agnelli filosofiją: turi stiprias pozicijas globalioje rinkoje.
Įstatymo užribyje
Dėl Italijoje suprastėjusio „Fiat“ paveldėtojo įvaizdžio kaltas ne tik verslas, bet ir sportas. Negana to, kad „Formulė-1“ lenktynėse „Ferrari" komanda nuo 2008 m. nusileidžia varžovams, blogi ir futbolo reikalai. Kadaise sėkmingiausias ir populiariausias šalies klubas Turino „Juventus“, kurį Agnelli šeima įsigijo 1923 m. – pagal paplitusį mitą, esą norint automobilių gamyklos darbininkams suteikti sekmadieninę pramogą, šiandien išgyvena krizę.
Sėkmė nusisuko po 2020 m., kai klubas devintą kartą iš eilės laimėjo čempiono titulą.
Vėliau paaiškėjo, kad „Juventus“ ir „Barcelona“ apsikeitė žaidėjais dirbtinai nustatydami itin aukštas jų vertes: Arthurą Melo įvertino 72 mln. eurų, o Miralemą Pjaničių – 60 mln. eurų. Šie išpūsti skaičiai leido klubams į savo buhalterines ataskaitas iškart įrašyti didžiulį popierinį pelną. Tokia finansinė manipuliacija padėjo apgauti auditorius ir laikinai atitikti sąžiningo žaidimo taisykles, tačiau vėliau prokurorams tapo pagrindiniu kaltės įrodymu. Be to, paaiškėjo, kad per pandemiją klubas žaidėjams kurį laiką mokėjo nelegalų atlyginimą.
Italijos futbolo federacija 2022–2023 m. sezoną iš „Juventus“ atėmė taškų, klubas prarado vietą Čempionų lygoje, o UEFA uždraudė klubui vienus metus dalyvauti bet kokiuose Europos turnyruose.
2022 m. lapkritį visa Andrea Agnelli vadovaujama klubo valdyba atsistatydino, kontrolę į savo rankas tiesiogiai perėmė pusbrolis J. Elkannas.
Kai kriptopionierius Giancarlo Devasini pasisiūlė perimti „Juventus“, Agnelli šeima susiėmė. „Juventus", mūsų istorija ir mūsų vertybės neparduodamos“, – pareiškė J. Elkannas.
Kritikos strėlės
„Jei jis šiandien eitų Turino gatvėmis, niekas su juo nesisveikintų“, – sakė buvęs dienraščio „La Repubblica“ leidėjas iš Turino Carlo De Benedetti.
2024 m. lapkritį J. Elkanną nušvilpė Turine vykusio prestižinio tarptautinio teniso turnyro žiūrovai. Tų pačių metų rugsėjį prokuratūra apkaltino jį, jo brolius ir seseris sukčiavimu – nustatyta, kad norėdama išvengti Italijos mokesčių jų močiutė Marella Agnelli Šveicarijoje gyveno fiktyviai.
Šeima siūlė sumokėti 183 mln. eurų Italijos mokesčių inspekcijai, J. Elkannas – metus dirbti visuomenei naudingą darbą, tačiau byla veikiausiai pasieks teismą.
C. De Benedetti yra įsitikinęs, kad Agnelli šeimos ir Italijos santykių epilogas jau parašytas. „J. Elkannas persikels į Niujorką", – sakė jis interviu „Il Foglio“. „Exor“ vadovas esąs toks nemėgstamas, kad likti Italijoje jam būtų sunku.
J. Elkannas yra integravęsis į JAV (globalų) elitą: bendrauja su Samu Altmanu iš „OpenAI“, priklauso Marco Zuckerbergo „Facebook“ koncerno „Meta“ valdybai.
J. Elkannas palaiko ryšius ir su D. Trumpu – aplankė jį 2025 m. sausį prieš pat inauguraciją, o „Stellantis“ inauguraciniam fondui skyrė 1 mln. dolerių. Vėliau birželį jis grįžo į Baltuosius Rūmus jau su „Juventus“ žaidėjais. Kaip dovaną 47-ajam JAV prezidentui J. Elkannas įteikė baltus komandos marškinėlius su 47 numeriu.
Viena šios draugystės priežasčių – muitai. Apie 40 proc. JAV parduodamų „Stellantis“ automobilių gamina Meksikoje ir Kanadoje, iš kurių importuojamai produkcijai D. Trumpo administracija nusprendė taikyti didelius muito mokesčius.
Siekdamas įsiteikti naujajai administracijai, J. Elkannas patvirtino milijardines investicijas JAV gamyklose Mičigane, Ilinojuje ir Ohajuje, taip pat įsipareigojo išsaugoti „Jeep“ ir „Dodge“ modelių gamybą Amerikoje.
Italijos liberalus centro politikas ir buvęs Agnelli koncerno vadovas Carlo Calenda mano, kad J. Elkannas po 2027 m. rinkimų uždarys ir paskutines „Stellantis“ gamyklas Italijoje. „Jam pavyko sunaikinti tai, kas buvo kuriama 125 metus su aktyvia Italijos valstybės parama“, – „Agenzia Nova“ citavo C. Calenda.
Naujausi komentarai