Maskva mano, kad Lenkija politizuoja klausimą dėl 1939 metų rudens įvykių, kai Raudonosios Armijos dalys įžengė į Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos teritoriją.

"Galima tik apgailestauti, kad aukščiausia Lenkijos įstatymų leidžiamoji institucija, imdamasi labai delikačios temos, paliečiančios ne tik lenkų ir rusų, bet ir ukrainiečių ir baltarusių jausmus, suteikia jai tendencingumo ir ją politizuoja", - sakoma Rusijos URM komentare, išplatintame ketvirtadienį.

Lenkijos Seimas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Raudonosios Armijos dalių įvedimą į Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją 1939 m. rugsėjo 17 d., pabrėždamas, kad tai buvo ketvirtasis Lenkijos padalijimas, ir šalis tapo dviejų totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo auka.

"Lenkijos Seimo priimta rezoliucija smarkiai pakenkia pastangoms plėtoti normalius abiejų šalių geros kaimynystės santykius. Kaip ir anksčiau, esame giliai įsitikinę, kad Antrojo pasaulinio karo genezės klausimas, praėjus septyniasdešimčiai metų, turi būti pagaliau paliktas istorikams", - pabrėžiama komentare.

Rusijos Federacijos komusnitų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, kalbėdamas radijo "Echo Moskvy" laidoje, šį Lenkijos Seimo sprendimą pavadino provokacija.

"Broliai Kaczynskiai veltui mėgina iššokti iš kelnių, perrašyti istoriją jiems nepavyks, o tik užsitrauks ant savo galvos dar daugiau nepasitenkinimo mūsų santykiuose", - pažymėjo jis.

G.Ziuganovo nuomone, Raudonosios Armijos dalių įvedimas į Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją buvo "visiškai pagrįstas".

"Mes užėmėme tas teritorijas, kur gyveno ukrainiečiai ir baltarusiai. Šias teritorijas Lenkija šventvagiškai užgrobė, ten gyveno žmonės, kurie niekaip nebuvo susiję su Lenkija", - sakė jis.

Politikos tyrimų instituto direktorius Sergejus Makarovas mano, kad šios rezoliucijos tikslas - supykdyti Rusiją su Europos Sąjunga.

"Lenkijos Seimo rezoliucija rodo, kad tam tikri sluoksniai Varšuvoje mėgina iškasti iš istorijos šalių ir tautų tarpusavio konfliktus. Šiuo atveju, pirma, buvo padaryta šiurkšti istorijos klaida, nes Raudonoji Armija išlaisvino teritorijas, kurias buvo okupavusi Lenkija po 1920 m. Sovietų Sąjungos ir Lenkijos karo", - pareiškė S.Markovas agentūrai "Interfax".

Politologo nuomone, Varšuvos motyvas vadinti Raudonosios Armijos išvaduojamąjį žygį į Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją įsiveržimu susijęs su ketinimu pakeisti sampratą apie Lenkijos politiką artėjant Antrajam pasauliniam karui.

"Suprantama, kad šis pareiškimas taikomas ne tik išvaduojamajam žygiui, bet ir Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms. Šiuo metu kyla daug klausimų, kokia buvo pozicija dėl Čekoslovakijos, kai Lenkija elgėsi ne kaip auka, o kaip plėšrūnė, flirtuodama su Hiteriu", - sakė S.Markovas.

Tuo tarpu teisių gynimo centro "Memorial" vadovas Olegas Orlovas neįžvelgia Lenkijos parlamento sprendime Rusijai priešiškos pozicijos.

"Tai, kad Seimas pasmerkė Stalino režimo agresiją, paaiškinama. Iš Lenkijos parlamento nieko kita ir negalima buvo tikėtis. Kad tai buvo agresija, man asmeniškai visiškai akivaizdu", - pareiškė O.Orlovas.

"Stalino užsienio politikos pasmerkimas nėra Rusijai priešiškas žingsnis ir nenukreiptas prieš naują demokratinę Rusiją", - pridūrė jis.