Nancy – amerikietė, kuri Lietuvoje dirba šiek tiek daugiau nei metus. Mergina pasakojo, kad atvykti į Lietuvą iš už Atlanto ją paskatino draugystė.

„Studijavau Pietų Korėjoje ir ten susipažinau su savo drauge, kuri yra lietuvė. Ji gyvena Lietuvoje, todėl ir aš nusprendžiau savo magistro studijas tęsti čia, Vilniaus universitete“, – sakė „Surfshark“ tekstų kūrėja Nancy Cosio.

Nancy pripažino, jog siekiant persikelti ir dirbti čia, Lietuvoje, teko gerokai pavargti. „Imigracijos procesas tikrai labai ilgas“, – atviravo ji.

Mergina sakė, kad nežino, ar ilgai liks Lietuvoje, tačiau per metus sugebėjo įgyti ne mažai darbo patirties ir net pramoko lietuviškai.

„Man patinka Lietuva – kepta duona, šaltibarščiai“, – šyptelėjo pašnekovė.

Toje pačioje kibernetinio saugumo įmonėje dirba dar trylika užsieniečių – ne tik iš JAV, bet ir Ukrainos, Estijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Įdarbinti specialistą iš Europos Sąjungos nėra sudėtinga. Tačiau visai kitokia situacija su darbuotojais už jos ribų.

„Pagrindinė problema norint įdarbinti specialistą iš užsienio ir yra būtent tas ilgas ir sudėtingas procesas. Ypač, jei tai – ne Europos Sąjungos piliečiai. Jų įdarbinimo procesas ir dokumentų tvarkymas gali užtrukti nuo trijų mėnesių ir ilgiau“, – teigė „Surfshark“ personalo atrankų vadovė Beatričė Leikaitė.

Visas LNK reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiuo metu įmonė galėtų įdarbinti iki 30 aukštos kvalifikacijos specialistų. Kadangi Lietuvos rinkoje jų trūksta, situaciją gelbsti būtent užsieniečiai. Tiesa, išsivysčiusių Vakarų valstybių specialistai į Lietuvą pernelyg nesiveržia, tačiau Užimtumo tarnyba skelbia, kad palyginti su ankstesniais metais, užsieniečių iš trečiųjų šalių Lietuvoje pernai dirbo keturis kartus daugiau.

„2021 metais Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 31 tūkstantį dokumentų, leidžiančių Lietuvoje dirbti trečiųjų šalių piliečiams. 2020 metais tokių dokumentų buvo išduota kiek daugiau nei septyni tūkstančiai“, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaiva Kamandulienė.

Daugiausiai užsieniečių, įsidarbinusių Lietuvoje, – iš Baltarusijos. Anksčiau daugiau nei pusę atvykusių dirbti į Lietuvą sudarė ukrainiečiai. Tačiau dabar pastarieji – antroje vietoje ir nebesiekia nei 40 proc. Gausiausiai į Lietuvą važiuojančių užsieniečių penketuke – taip pat kirgizai, uzbekai ir rusai. Tiesa, arvykėliai rinką labiausiai papildė tolimųjų reisų vairuotojais, virėjais, pakavimo įrangos operatoriais, staliais, logistikos specialistais, pardavimų vadybininkais ir elektrikais.

Tačiau verslas sakė, kad ir to nepakanka. Pavyzdžiui, dabar dalis ukrainiečių traukia ne į Lietuvą, o į Lenkiją. Anot Laisvosios rinkos instituto prezidentės, pastaroji kur kas gudriau išnaudoja galimybę įdarbinti užsieniečius.

„Užtenka darbdaviui tik užpildyti tokią darbo patikėjimo deklaraciją ir žmogus gauna QR kodą, yra įregistruojamas į Lenkijos dirbančiųjų registrą ir atvykęs pagal bevizį režimą, praktiškai kitą dieną jis gali pradėti dirbti“, – teigė Elena Leontjeva.

Užtenka darbdaviui tik užpildyti tokią darbo patikėjimo deklaraciją ir žmogus gauna QR kodą, yra įregistruojamas į Lenkijos dirbančiųjų registrą ir atvykęs pagal bevizį režimą, praktiškai kitą dieną jis gali pradėti dirbti.

Kol Lietuvoje viskas trunka net kelis mėnesius. „Nuo pat pradžių žmonės yra įklampinami į kvalifikacijos, darbo patirties reikalavimus“, – lygino Laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Verslas skundžiasi, kad investuoja nemažus pinigus užsieniečių įdarbinimui, skiria daug laiko, tačiau pastarasis leidimo dirbti negauna nė pusmečiui. „Tai įsivaizduokite, tarkime, tūkstantis eurų vien tik už atvežimą ir paskui keturi mėnesiai veiklos su nežinomybe, ar bus pratęsta ta veikla“, – akcentavo E. Leontjeva.

Seimo pirmininkė šį klausimą verslininkams pažadėjo įtraukti į pavasario sesiją. Šiemet kvota, leidžianti dirbti trečiųjų šalių piliečiams buvo padidinta dar dešimtadaliu – iki 35 tūkst. Kiek daugiau nei pusė galės dirbti paslaugų sektoriuje.