Sala bus supilta Lenkijos teritoriniuose vandenyse. Gruntas salai bus gautas kasant laivybos kanalą per Aismarių neriją. Dirbtinė sala bus maždaug 181 ha ploto. Kol kas Lenkija neplanuoja jos naudoti turizmui.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbų pradžia Aismarių nerijoje planuojama 2018 metų lapkritį.

Kanalas turi būti apie 1 km ilgio ir 5 m gylio. Jis jungs Baltijos jūrą su Aistmarėmis ir bus skirtas tam, kad į Elbingo uostą galėtų įplaukti dideli laivai. Kanalo statybos turi atsieiti 880 mln. zlotų (204,8 mln. eurų).

Lenkijos pareigūnai nurodo, kad kanalas sudarys sąlygas suintensyvinti su Europos Sąjungos šalių vėliavomis plaukiojančių laivų judėjimą Aistmarėse, aplenkiant Rusijos teritorinius vandenis. Lenkijos netenkina dabartinė padėtis, kai Aistmarės praktiškai yra atviros tik su Lenkijos vėliava plaukiojantiems laivams.

Įplaukti į Aistmares galima tik pro Rusijos uostą Piliavą (Baltijską), kur įsikūrusi pagrindinė Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos laivyno bazė, todėl kyla daug problemų dėl sudėtingų ir ilgų procedūrų.

Europos Sąjungoje buvo reiškiami nuogąstavimai, kad kanalas neigiamai paveiks ekologinę regiono situaciją.

Rusijos gamtinių išteklių ir ekologijos ministerija 2017 metų rudenį išreiškė susirūpinimą Lenkijos planais kasti kanalą Rusijos Kaliningrado srities pašonėje. Laiške tuometiniam Lenkijos aplinkos ministrui Janui Szyszko (Janui Šyško) Rusijos ministerija rašė, kad Aistmarių nerijos gamta yra itin pažeidžiama bet kokios žmogaus veiklos.

„Tikimės, kad lenkų pareigūnai pademonstruos atsakingą požiūrį į šio Aismarių rajono unikalios aplinkos ir bioįvairovės išsaugojimą, užtikrins... besąlygišką tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir visoms Baltijos regiono šalims pateiks tarptautinių gamtos apsaugos konvencijų numatomą informaciją apie projektą iki priimant galutinį sprendimą dėl statybų“, – rašė Rusijos ministerija.