Lenkijoje sekmadienį 6 val. ryto (7 val. Lietuvos laiku) darbą pradėjo rinkimų apylinkės - vyksta pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriuose turi būti išrinktas per lėktuvo katastrofą žuvusio konservatyvių pažiūrų šalies vadovo Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) įpėdinis.

Laikinasis prezidentas ir favoritas dabartiniuose rinkimuose, liberalusis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) varžosi su velionio prezidento broliu dvyniu, konservatorių opozicijos lyderiu ir buvusiu premjeru Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

Visuomenės apklausos rodo, kad B.Komorowskis, nors populiarumu gerokai lenkia J.Kaczynskį, gali nesurinkti daugiau kaip 50 proc. balsų, kurių reikia norint pasiekti pergalę pirmajame rinkimų rate.

Penktadienį paskelbti apklausų rezultatai rodė, kad B.Komorowskis savo varžovą J.Kaczynskį lenkia 5-18 procentų.

Nepaisant bendrų šaknų opoziciniame judėjime "Solidarumas", kuris 1989 metais taikiai nušalino Lenkijos komunistų režimą, dabartinio premjero Donaldo Tusko vadovaujama Pilietinė platforma ir J.Kaczynskio vadovaujama partija "Įstatymas ir teisingumas" yra nesutaikomos priešininkės. Jų nesutarimai prasidėjo 2005 metais, kai Lechas Kaczynskis atkaklioje rinkimų kovoje dėl prezidento posto įveikė D.Tuską.

Sudarydamas unikalų politinį duetą, Jaroslawas Kaczynskis 2006-2007 metais buvo savo brolio ministras pirmininkas. Tuo periodu broliai Kaczynskiai nuolat konfliktavo su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir politikais pačioje Lenkijoje.

"Įstatymas ir teisingumas" 2007 metais visuotinius rinkimus pralaimėjo Pilietinei platformai. Priverstas dirbti su D.Tusku, L.Kaczynskis kaip įmanydamas stengdavosi blokuoti įstatymus.

Antrasis rinkimų ratas numatytas liepos 4 dieną.

Apklausos rodo, kad kiti aštuoni kandidatai į prezidentus neturi realių galimybių laimėti. Grzegorzas Napieralskis (Gžegožas Naperalskis) iš kairiosios pakraipos opozicinės SLD - buvusios Komunistų partijos įpėdinės - pagal populiarumą yra trečioje vietoje, bet smarkiai atsilieka nuo pirmųjų dviejų kandidatų.

Rinkimų apylinkės dirbs iki 20 val. (21 val. Lietuvos laiku), o iš karto po to laukiama balsavusiųjų apklausos rezultatų ir rinkėjų aktyvumo paskelbimo.

"Renkuosi Bronislawą Komorowskį - dėl jo patirties parlamente ir dėl to, kad ponas Kaczynskis neišlaikė egzamino dirbdamas premjeru. Jis jau turėjo savo šansą", - žurnalistams sakė 50-metė Grazyna Rykowa (Gražyna Rykova).

"Kaip kandidatai jie tikrai panašūs, abiejų šaknys - antikomunistinėje opozicijoje, bet aš balsavau už Jaroslawą Kaczynskį - jis yra labiau linkęs į socialinę gerovę", - sakė 25 metų Michalas Luczakas (Michalas Lučakas).

Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su B.Komorowskiu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Balsavimo teisę turi maždaug 30 iš 38 mln. Lenkijos gyventojų. Per 2005 metų prezidento rinkimus rinkėjų aktyvumas buvo tik maždaug 50 proc., o per 2007 metų parlamento rinkimus - 54 procentai.

Lenkijos politiką nustato vyriausybė, bet prezidentas gali vetuoti įstatymus, skiria daugelį svarbių pareigūnų ir taria savo žodį užsienio politikos bei saugumo srityse. L.Kaczynskis erzindavo ekonomikos klausimais liberalią D.Tusko vyriausybę blokuodamas kai kurias reformas.

D.Tuskas mano, kad Jaroslawas Kaczynskis, kaip prezidentas, tęstų savo brolio praktiką vetuoti vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, be to, trukdytų pastangoms pasirengti euro įvedimui Lenkijoje.