Mušdami būgnus, angliakasiai eina paskui Lenkijos centristų vyriausybei skirtą karstą smėlėtomis gatvėmis Silezijos Rudoje - kalnakasių mieste, kurį, regis, aplenkė ketvirtį šimtmečio besitęsiantis spartus ekonomikos augimas, prasidėjęs nuvertus komunistinį režimą.

Angliakasiams susidūrus su grėsme netekti darbo dėl rekordiškai nukritusios akmens anglies kainos, profesinė sąjunga „Solidarumas“ kaltina vyriausybės vadovę Ewą Kopacz (Evą Kopač) ir jos Pilietinę platformą (PO) nesilaikius pažadų padėti valstybei priklausančioms kasykloms.

Profsąjunga sako norinti, kad lenkai sekmadienį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose „atiduotų savo balsą už bet ką, išskyrus PO“.

35 metų Pawelas (Pavelas), savo pavardės nenorėjęs atskleisti angliakasys ir tėvas, sako, kad „vyriausybė mus apmovė“, todėl jis balsuos už seną PO varžovę, dabar opozicijoje esančią dešiniojo sparno partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Pawelas turi daug bendraminčių.

Populistinė PiS, dosniai dalijanti pažadus didinti gerovę ir išsiskirianti itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės, pagal populiarumą 10 proc. lenkia liberalios pakraipos, proeuropietišką PO ir netgi turi šansų užsitikrinti pakankamai vietų Seime, kad galėtų valdyti viena.

Realiausia pretendentė į premjerus, PiS kandidatė Beata Szydlo (Beata Šydlo), yra kalnakasio duktė iš netoliese esančio angliakasių miesto Bžeščių.

PiS lyderis, prieštaringai vertinamas buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pasirinko B.Szydlo kandidate į premjerus po to, kai ji sėkmingai vadovavo Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) prezidento rinkimų kampanijai ir padėjo jam gegužę iškovoti pergalę prieš perrinkimo siekusį PO politinį sąjungininką Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį).

Ji žada sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.

Šie pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.

Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė“, sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis (Radoslavas Markovskis), kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.

Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.

Savo dalį turėtų pasiimti ir Pawelas Kukizas (Pavelas Kukizas), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose netikėtai surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų. Prognozuojama, kad prieš isteblišmentą nusistačiusi jo partija „ Kukiz'15“ turėtų patekti į Seimą. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere.

Dėl vietų Seime taip pat varžysis „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), agrarinė Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri yra jaunesnioji dabartinės PO koalicijos partnerė, taip pat nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą).

„NEATSPARŪS POPULIZMUI“

Toli nuo šalies pietuose esančių akmens anglies kasyklų, Vakarų Lenkijoje įsikūrusiai baldų gamybos įmonei „Tombea“ rūpi visai kitokio pobūdžio problemos.

Įmonė, kuriai labai stinga baldų apmušėjų, sukūrė „Youtube“ populiarų repo vaizdo klipą, kuriame apie emigraciją galvojantiems jauniems lenkams žadamos darbo vietos ir „geras gyvenimas“.

Nuo 2004-ųjų, kai Lenkija tapo Europos Sąjungos nare, ieškoti laimės į užsienį, daugiausia Didžiąją Britaniją bei Vokietiją, išvyko 2,3 mln. lenkų.

170 darbuotojų turinti „Tombea“, kuri orientuojasi į Vakarų Europos rinką, yra viena iš didžiulės daugybės mažų ir vidutinių įmonių, susikūrusių žlugus komunizmui.

Gyvybingame sektoriuje sukuriama beveik 70 proc. šalies darbo vietų. Nedarbo lygis šalyje neseniai nukrito žemiau 10 procentų.

Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A“.

„Lenkai gana neatsparūs populizmui ir tuštiems pažadams, ypač prieš rinkimus“, - sakė „Tombea“ vadybininkas Slawomiras Banasiakas (Slavomiras Banasiakas), pridūręs, jog jam neramu, kaip PiS vyriausybė paveiktų verslo klimatą.

Tuo tarpu PO žada tolesnį augimą, kuris šįmet ir kitais metais turėtų siekti 3,5 proc., ir didesnius atlyginimus.

„CHOLERA, PARAZITAI“

Kurstydamas Europos migrantų krizės, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, išprovokuotas baimes, PiS lyderis J.Kaczynskis kalba, kad pabėgėliai atneša „cholerą į Graikijos salas, dizenteriją į Vieną“.

Pasak jo, migrantai yra užsikrėtę „įvairiais parazitais, pirmuonimis, kurie nekelia pavojaus tų žmonių (pabėgėlių) organizmuose, bet gali būti pavojingi čia“, Europoje.

Tokius pasisakymus plačiai kritikavo centristinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida, prilyginusi juos neapykantą kurstančioms kalboms, panašiomis į nacių propagandą.

„Deja, žaidimas baimės korta dažnai padeda pelnyti politinių taškų“, - sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska-Sosnovska), pridūrusi, jog „rinkėjai tai gerai priima“.

J.Kaczynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, o finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui.

Kai PiS pastarąjį kartą, 2005-2007 metais, buvo valdžioje, J.Kaczynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačynskiu), kuris užėmė prezidento postą.

Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politiniais neramumais, kuriuos provokavo karingas brolių Kaczynskių valdymo stilius ir įtampa užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų.

L.Kaczynskis 2010 metais žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijos rytuose esančiame Smolenske.

Jaroslawas ir jo pavaduotojas partijoje Antonis Macierewiczius (Antonis Macerovičius) tvirtina, kad prezidentas buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos.

A.Macierewiczius taip pat sako, kad buvęs PO lyderis Donaldas Tuskas, pernai gruodį tapęs Europos Vadovų Tarybos pirmininku, dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai Štazi (Stasi). Kol kas jis nepateikė jokių įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti.

Sekmadienio rinkimai nulems, „ar liberalioji demokratija išgyvens Lenkijoje“, sakė profesorius R.Markowskis.

„Jei po jų PiS valdys viena su prezidentu sąjungininku, Lenkija taps dar viena Vengrija“, - įspėjo jis.