Senatui patvirtinus įstatymą, kuris nepatiko Izraeliui, JAV, Europos Sąjungai ir Ukrainai, konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės vadovas pasakė kalbą šalies gyventojams.

„Viena blogiausių melo (dėl Holokausto) formų yra menkinti tikrųjų kaltininkų atsakomybę ir priskirti tą atsakomybę jų aukoms“, – sakė premjeras.

„Norime kovoti su šiuo melu ... Štai kodėl priėmėme įstatymo pataisą ... Stovyklos, kuriose buvo nužudyta milijonai žydų, nebuvo lenkų. Šią tiesą reikia ginti“, – pabrėžė M. Morawieckis.

Įstatymas numato baudas ar iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“.

Tačiau Izraelis reiškė susirūpinimą, kad įstatymas, susijęs su nacių Vokietijos vykdytu žydų naikinimu okupuotoje Lenkijoje, gali pasitarnauti neigiant atskirų lenkų dalyvavimą Holokauste.

„Izraelis kuo rimčiausiai vertina bet kokius bandymus mesti iššūkį istorinei tiesai. Joks įstatymas faktų nepakeis“, – ketvirtadienį sakė Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis Nahshonas (Emanuelis Nahšonas).

Praėjusį penktadienį minimam įstatymui pritarė Lenkijos parlamento žemieji rūmai. Tai išprovokavo Izraelį siekti, kad įstatymo būtų atsisakyta.

„Visiškai netoleruojame tiesos iškraipymo ir istorijos perrašinėjimo arba Holokausto neigimo“, – sekmadienį pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

M. Morawieckis ketvirtadienį atsakė, kad Lenkija „supranta emocijas iš Izraelio“, bet pridūrė, kad „tiesos apie Holokaustą skleidimas yra ne tik Izraelio, bet ir Lenkijos darbas“.

„Mūsų vyriausybė smerkia visus nusikaltimus, Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytus Lenkijos žemėje, nepriklausomai nuo kaltininkų ar aukų tautybės. Mes niekada nevaržysime žodžio laisvės dėl Holokausto“, – pažymėjo jis.

„Nepakenčiamas šmeižtas“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat pasmerkė įstatymą, paskatinusį pastarosiomis dienomis kartoti neteisingą frazę „Lenkijos mirties stovyklos“.

„Įstatymo projekto autoriai šį nepakenčiamą šmeižtą išreklamavo visame pasaulyje, veiksmingiau nei kas nors tai buvo padaręs anksčiau“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Tuskas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dabar per 21 dieną turėtų pasirašyti įstatymą.

Pagrindinis įstatymo tikslas yra neleisti priskirti „lenkų tautai ar valstybei atsakomybės arba dalinės atsakomybės už nusikaltimus, kuriuos įvykdė vokiečių Trečiasis Reichas, arba kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“.

Ir Lenkijos Senatą, ir žemuosius parlamento rūmus kontroliuoja PiS, kuri siekė gaivinti patriotizmą politika, aukštinančia lenkų didvyriškumą nacių Vokietijos, komunistų režimo, Ukrainos nacionalistų ir sovietų Raudonosios armijos akivaizdoje.

Įstatymo projektas papiktino ir Kijevą – dėl kito punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę asmenims, neigiantiems Ukrainos nacionalistų 1925–1950 metais įvykdytus karo nusikaltimus prieš lenkus.

„Esu labai sunerimęs dėl Lenkijos parlamento sprendimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

„Vertinimai, kurie atsispindi šiame sprendime, yra absoliučiai šališki ir visiškai nepriimtini“, – pridūrė jis.

Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.

Lenkijoje UPA kovotojai laikomi mirties būriais, kurie vykdė lenkų etninį valymą dabartinėje Vakarų Ukrainoje. 2015 metais Ukrainos parlamentas žengė precedento neturintį žingsnį, pripažindamas UPA kovotojus „Ukrainos nepriklausomybės kovotojais“.

Po metų Lenkijos parlamentarai ukrainiečių nacionalistų karo metais įvykdytas maždaug 100 tūkst. lenkų žudynes pripažino genocidu.

„Holokausto neigimas“

Izraelyje opozicijos parlamentaras Itzikas Shmuli (Icikas Šmulis) sakė, kad Lenkija tapo „pirma valstybe, įstatymu (įtvirtinusia) Holokausto neigimą“.

Izraelio parlamentarai trečiadienį pasiūlė savo įstatymo dėl Holokausto neigimo pataisų. Kneseto nariai siūlo, kad asmenys, kurie menkina ar neigia žmonių, padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį, būtų baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis.

Vašingtonas taip pat reiškė susirūpinimą, kad Lenkijos įstatymas „gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui“, ir paveikti Lenkijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis bei Izraeliu.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija buvo užpulta ir okupuota nacistinės Vokietijos; šalis prarado šešis milijonus savo piliečių, įskaitant 3 mln. per Holokaustą nužudytų žydų.

Okupuotoje Lenkijoje bet kokia pagalba žydams buvo draudžiama, o šį draudimą sulaužę žmonės būdavo baudžiami mirties bausme.

Daug daugiau nei kitų tautybių žmonių – per 6 700 lenkų – yra paskelbti pasaulio tautų teisuoliais; tai yra žmonės, kurie rizikuodami savo gyvybėmis padėjo slėpti ir saugoti žydus. Šį titulą jiems suteikia Jeruzalėje įsikūręs Holokausto memorialas ir tyrimų centras „Yad Vashem“.

„Yad Vashem“ pareiškė nepritariantis naujam Lenkijos teisės aktui, nes „jis gali ištrinti istorinę tiesą apie pagalbą, kurią vokiečiai gavo iš Lenkijos gyventojų per Holokaustą“.

Vis dėlto centro atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad „neabejotina, jog terminas „Lenkijos mirties stovyklos“ yra istoriškai klaidinantis“.