Diena anksčiau premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) įspėjo, kad Lenkija gali nepasirašyti susitikimo deklaracijos, „jei nebus konsensuso“ ir jei į dokumentą nebus įtraukti dalykai, kuriuos Varšuva laiko esminiais.

Vis dėlto prieš išvykdama į Italijos sostinę premjerė pareiškė, kad deklaracijai nebus priešinamasi.

„Deklaracija, kuri bus priimta ES viršūnių susitikime Romoje, nėra tokia ambicinga, kaip mes norėtume, Europa gali geriau, bet tai yra dokumentas, priimtinas visoms ES narėms, esant dabartinei politinei padėčiai“, – sakė B.Szydlo žurnalistams.

Bendrijos lyderiai Romoje viliasi pabrėžti bloko vienybę, Didžiajai Britanijai rengiantis kovo 29 dieną inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir tokiu būdu oficialiai pradėti išstojimo procesą, kuris turėtų trukti dvejus metus.

Svarstant galimus ES ateities po „Brexit“ kelius, Lenkija griežtai pasisako prieš „skirtingų greičių“ Europos idėją, kurią aktyviai palaiko didžiosios bloko valstybės Vokietija ir Prancūzija.

Lenkija, didžiausia Vidurio Europos ekonomika, yra viena iš devynių dabartinių ES narių, nepriklausančių euro zonai. Varšuva būgštauja, kad ji gali būti palikta nuošalyje, jeigu eurą įsivedusios šalys stiprins integraciją.

Graikijoje būta kalbų, kad šios šalies premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) gali nepasirašyti bendros deklaracijos, jei Atėnai negaus aiškesnių įsipareigojimų ginti dirbančiųjų teises.

Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis) penktadienį patikino, kad Graikija deklaracijai pritars.