Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.

„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), padėjęs vainiką aukoms atminti.

„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.

Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai.

Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.

„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A. Duda.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos šalys narės, visapusiškai remia Kyjivą nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.