Dauguma susirinkusiųjų pasmerkė neseniai parlamento priimtą švietimo sistemos reformą, pagal kurią bus panaikintos gimnazijos ir sugrąžinta ankstesnė sistema, pagal kurią mokiniai aštuonerius metus lanko pagrindinę mokyklą, o po to pereina į licėjų arba profesinę mokyklą.

Vyriausybės teigimu, dabartinė sistema veikia netinkamai ir vaikai jausis daug saugesni ilgiau likdami pagrindinėse mokyklose su mokytojais, kuriuos jau seniai pažįsta.

Kritikai savo ruožtu teigia, kad valdžia naudojasi šia reforma, siekdama įdiegti naują, labiau nacionalistinę mokymo programą, kurioje bus daugiau koncentruojamasi į istoriją, bet mažiau dėmesio skiriama tiksliesiems mokslams.

2015 metais išrinkta valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ėmėsi veiksmų, turinčių sustiprinti lenkų patriotizmą, laikydamasi savo konservatyvių ir katalikiškų įsitikinimų. Tačiau jos priimtas reformas smerkia proeuropietiškų ir liberalių pažiūrų lenkai, kurie laiko jas antidemokratiškomis.

Lygybė visiems

Prieš protestus, kurie vyko ne tik Lenkijos sostinėje, bet ir Poznanėje bei Vroclave, studentai parengė kreipimąsi, kuriame išdėstė savo reikalavimus. Jie reiškė pasipriešinimą teismų nepriklausomybės mažinimui ir teigė norį gyventi valstybėje, kuri gerbia konstitucinį įstatymų viršenybės principą, neatsiriboja nuo tarptautinės bendruomenės.

Jie taip pat nepritaria vis labiau plintančioms ksenofobiškoms nuotaikoms, dėl kurių padaugėjo išpuolių prieš juodaodžius, reikalauja lygybės „visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, religijos, odos spalvos ar seksualinės orientacijos“.

Nepaisant šio ir kitų didesnių gatvės protestų pastaraisiais mėnesiais, valdančioji partija vis dar yra gana populiari, o kai kurios moksleivių organizacijos sakė nepritarią protestuojančiųjų pozicijai.