Trečiojo ketvirčio rezultatai, drauge su kitais ekonominiais rodikliais, bus atskleisti savaitės trukmės politinio susitikimo, kuriame prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) turėtų būti paskirtas istorinei trečiajai kadencijai, viduryje.
Renginio išvakarėse šeštadienį vykusios spaudos konferencijos metu paskelbta, jog 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas baigsis spalio 22-ąją.
Į jį susirinko apie 2,3 tūkst. delegatų iš visų Kinijos provincijų.
Lėtėjantis augimas
AFP kalbinti ekspertai teigė, jog tikisi vidutinio Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2,5 proc., lyginant su praėjusių metu liepos-rugsėjo ketvirčiu.
Praėjusį ketvirtį antros didžiausios pasaulio ekonomikos augimas susitraukė iki vos 0,4 proc. lyginant su ankstesniais metais – blogiausio rezultato nuo 2020-ųjų. Šalis pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį registravo 4,8 proc. augimą.
Dauguma ekonomistų mano, kad Kinijai bus sunku išlaikyti savo augimo tikslą – apie 5,5 proc., o Tarptautinis Valiutos Fondas sumažino savo BVP prognozę iki 3,2 proc. 2022-iesiems ir 4,4 proc. 2023-iesiems.
AFP kalbinti ekspertai prognozavo vidutinį 3 proc. augimą 2022-aisiais – gerokai mažesnį nei 8,1 proc., fiksuoti 2021-aisiais.
Tai būtų menkiausias Kinijos augimas per keturis dešimtmečius – neskaitant 2020-ųjų, kai pasaulio ekonomikai smūgį sudavė koronaviruso pandemija.
„Didysis politinis išbandymas yra priimti, kad ekonomika pasiekė savo brandą, kas reiškia, jog augimo skaičiai artimiausiam dešimtmečiui nusistovės diapazone nuo nulio iki 4,5 procento“, – AFP sakė vyriausiasis „ACY Securities“ ekonomistas Cliffordas Bennettas (Klifordas Benetas).
Nulinio COVID-19 strategija
Dar vienas faktorius, turėjęs milžinišką įtaką ekonomikai, yra Pekino nulinio COVID-19 politika.
Kinija tęsia griežtų kelionių suvaržymų, masinio PGR testavimo ir privalomo karantino strategiją. Į ją įeina ir netikėtas bei griežtas karantinas, įvedamas ir verslams bei gamykloms. Ši tvarka sutrikdė gamybą ir smarkiai sumažino gyventojų vartojimą.
Nepaisant poveikio ekonomikai, „nėra jokių aiškių signalų apie reikšmingą nulinio COVID-19 strategijos sušvelninimą“, – teigė „Nomura“ analitikas Tingas Lu, pridurdamas, kad kol kas situacija buvo priešinga.
Likus savaitei iki Kinijos komunistų partijos kongreso, valstybinė žiniasklaida paskelbė keletą vedamųjų straipsnių, įspėjančių, jog ši politika neturėtų būti švelninama, o valdininkai į naujus protrūkius, šalyje išaiškintus per pastarąją savaitę, reagavo didesniais suvaržymais.
Dalis karantino ribojimų grįžo į didžiausią finansinį centrą Šanchajų. Tai paskatino nerimą, jog gali pasikartoti panašus scenarijus į anksčiau šiemet įvykusį visišką miesto uždarymą dviem mėnesiams.
Tuo pat metu Kinija kovoja su precedentų neturinčia nekilnojamojo turto sektoriaus krize – istoriškai šalies ekonomikos augimo varikliu. Drauge su statyba šis sektorius sudaro daugiau kaip ketvirtį šalies BVP.
Po kelerių metų didžiulio augimo, paskatinto lengvai teikiamų paskolų, Kinijos valdžia 2020-aisiais ėmėsi suvaržymų didėjančiai skolai.
Turto pardavimai visoje šalyje krenta, dauguma vystytojų susiduria su sunkumais, o kai kurie savininkai atsisako mokėti paskolų įmokas už nebaigtus namus.
„Moderni ekonomika“
Nepaisant problemų, „daugelis ekonominių rodiklių ženkliai atsigavo po masinių suvaržymų kovą ir balandį“, – sako Thomas Gatley (Tomas Gatlis) iš „Gavekal Dragonomics“.
Automobilių pardavimai, kuriuos skatino didelė paklausa netaršioms elektrinėms transporto priemonėms, išliko aukšti.
Eksportas rugpjūtį išaugo 7,1 proc. lyginant su praėjusiais metais, ir Pekinas investavo į infrastruktūrą, siekdamas jį išlaikyti.
Vis dėlto „šie augimo ramsčiai tampa trapesni“, – sakė T. Gatley.
Be to, „Kinijos ekonomika susiduria su fundamentalesnėmis problemomis“, tokiomis kaip transformacija, AFP sakė sinologas Jean-Louis Rocca (Žanas Luisas Roka).
Po dešimtmečių augimo, paskatinto investicijų ir eksporto, pasak jo, Kinija „nebenori būti pasaulio gamykla“: vietoj to, ji siekia tapti „modernia ekonomika“, paremta naujosiomis technologijomis ir vartojimu, o ši transformacija tebevyksta.
Dar vienas Komunistų partijos, didžiąją dalį savo legitimumo remiančios ekonomine sėkme, rūpestis – tokio tipo moderni ekonomika nesukuria labai daug darbo vietų. Pasak J. L. Rocca, tai gali turėti rimtų pasekmių augančiai Kinijos viduriniąjai klasei.
Naujausi komentarai