Kiekviena šalis kaimynus ir tolimus kraštus mato pro savo „padidinamąjį“ stiklą. Tą suvokdamas dizaineris bulgaras Janko Cvetkovas sugebėjo parengti visą įsišaknijusių stereotipų atlasą. Skirtinguose žemėlapiuose autorius pateikia tam tikros šalies nuomonę apie likusį pasaulį.
Statistika neatskleistų to, kas „tarp eilučių“
J. Cvetkovas pirmąjį žemėlapį parengė sėdėdamas už rašomojo stalo dar prieš dvejus metus. Jame vaizduotos šalys pro Rusijos „žiūronus“. Pasak autoriaus, kiekviename žemėlapyje jis pateikia savo subjektyvų požiūrį.
„Pirmiausia turėčiau paaiškinti, kad projektas nėra pasiremtas statistika, tad ir neturėtų būti laikomas duomenų rinkiniu, net jei tai ir stereotipai. Šie žemėlapiai – satyriniai, tad turėtų būti vertinami kaip karikatūros, - portalui Diena.lt teigė J. Cvetkovas, pridurdamas. - Netikiu, kad tokius duomenis būtų galima surinkti remiantis statistine analize, net ir tuo atveju, jei tai būtų įmanoma. Dažniausiai žmonės linkę slėpti susistatytus stereotipus, ypač susijusius su užsieniečiais. Žemėlapiuose nugulusios „etiketės“ yra parinktos iš realaus gyvenimo pavyzdžių, tačiau dažniausiai netiesioginiu būdu. Dalis klišių yra iš žiniasklaidos, kitos iš knygų, filmų, muzikos, susitikimų su žmonėmis, arba kvailų pasakojimų“.
Vokiečių „Der Spiegel“ dizaineris yra sakęs, kad jam visada patikdavę rengti žemėlapius. Esą iš pradžių tai buvęs paprasčiausias spontaniškas pokštas, nieko daugiau. Vyras teigė nustebęs, kad darbai internete taip greitai sulaukė didelio populiarumo.
„Knygoje pateikiama tai, kaip suvokiame mus supantį pasaulį, kartais ribotą požiūrį pasislėpdami po išdidumu arba morale“, - yra teigęs autorius.
Mėgstamiausia dizainerio klišė Vokietijos gyventojų atžvilgiu – tai žmonės, dėvintys baltas kojines ir sandalus. Iš viso jis yra parengęs daugiau nei 40 žemėlapių, kuriuose pateikiama ne tik šiuolaikinė situacija, bet ir ankstesni šimtmečiai. Naujai klišei susiformuoti, deja, pakanka ir metų. Štai Egiptas 2011 metas buvo „Arabų pavasario“ šaukliu, o po metų užklupusi „Arabų žiema“ jį pavertė „Karine diktatūra“.
Lietuva ir likusi Europa
„Baltijos šalyse niekada nebuvau ir pažįstu labai nedaug draugų, kilusių iš šių kraštų. Tikrai manau vieną dieną tenai apsilankysiu ir pažinsiu regioną savo akimis“, - Diena.lt teigė dizaineris, pridurdamas, kad yra gyvenęs Londone, o dabar Ispanijos Valencijoje.
Pažvelkime, kaip atrodome likusios Europos rate.
Lenkai Lietuvą, Latviją, Baltarusiją ir Ukrainą esą laiko „Buvusiomis kolonijomis“, o Vokietiją ir Rusiją - „Peštukais“. Su alkoholiu siejamos šalys – Suomija, Čekija ir Belgija, o Nyderlandai gavę gėjų etiketę. Didžioji Britanija įvardijama „bedieviais išdavikais“, o švedai - „investuotojais“.
Baltijos šalis vokiečiai (2010 m.) vertina teigiamai – "Senieji kaimynai". Ką jie mano apie rytų kaimynę? Kokią dar Lenkiją? Juk Vakarinė šalies dalis – "Taupomoji kasa", o rytuose poilsiauja "Proletariatas". Esama ir daugiau „vokietijų“, pavyzdžiui "Balearų Vokietija". Tuo tarpu požiūris į Ispaniją ir Graikiją – vienodas – "ten pigūs viešbučiai". Rusija siejama su „Dujų rūsiu“, o Baltarusija ir Ukraina asocijuojasi tik su į Senąją Europą vedančiu vamzdynu.
Rusija (2010 m.) Baltijos šalis esą priskiria „šovinistų“ trejetukui, o Baltarusiją laiko „Frankenštainija“. Ukrainą jie dalina net į tris dalis. Buvusi Vakarų Vokietija - „pakrikštyti naciai“, o Rytų – šalis, pralošta žaidžiant pokerį. Saulėtoji Turkija – turistams tinkama kolonija, o Švedija – atgaiva grupinio sekso puoselėtojams.
Didžiajai Britanijai (2013 m.) mes – tik per tolimi kraštai, matyt dėl per daug „necyptos“ pagalbos sunkmečio laikotarpiu. Tačiau apie likusią Europą jie turi ką pasakyti. Štai Vokietija įvardijama kaip „Geležinės ledi“ prekinio ženklo pažeidėja. Dėl dar patiriamos krizės britai „nesmagiai“ atsiliepia Italijos, Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos atžvilgiu. Tuo tarpu kitame žemėlapyje visa Europa keikta kaip Blogai suvienyta federacinė imperija“, nors patys britai tuomet pripažino, kad yra „Pusiau vieninga karalystė“.
Gyvendamas Londone autorius po iškalbingo premjero Davido Camerono praėjusių metų pasisakymo „nubrėžė visai kitas Senojo Žemyno sąjungų plotmes. Esą 2022 m. Jungtinė Karalystė (netekusi Škotijos) primins „Pasyviai agresyvią karalystę. Prancūzija ir Vokietija tuo metu būtų didžiausios savosios sąjungos narės, o Rytų Europa džiaugtųsi senuoju Europos Sąjungos vardu, deja be vis dar nare pretenduosiančios tapti Turkijos ir Kinijos rankose atsidūrusios Graikijos.
Prancūzijai (2010 m.) mes su latviais – tiesiog baltų gentys. Geriausia draugė Vokietija, o Rusija – „Napoleono svajonė“.
Autoriaus tėvynei Bulgarijai (2010 m.) Rusija - „Didysis brolis“, o Ukraina - „senoji tėvynė“. Kaimyninę Makedoniją jie įvardina „Graikų slavais“, o daugelį kitų šalių sieja su maistu, muzika, gaminama produkcija.
JAV (2012 m.) žemėlapyje pateikiamas visas pasaulis. Jame Rytų Europa esą jau pripažįstama „Apsaugine zona“. Visas Skandinavijos pusiasalis liaupsinamas „Socialistine Sąjunga“. Tuo tarpu Vokietija išlieka „Bjauriu porno“
Ispanai (2011 m.) mus laiko „Rusijos Galicija“, tuo tarpu Baltarusiją – rusiška iki 1975 m. juos valdžiusio diktatoriaus Franko parodija. Ukraina taip pat pašiepiama dėl prieš tris dešimtmečius įvykusios nelaimės - „Radioaktyvių auklių kraštas“. Šiaurinei Italijos daliai teko „Mamyčiukų“ etiketė.
Na, o kaip spindime Vatikano akyse (2010 m.)? Popiežiaus šaliai esame tebeaktualūs kaip Kryžiuočių ordino atstovybė, o latviai – Livonijos valdos. Deja, jei Lenkija liaupsinama „Šiaurės Romos imperija“, tai estams tenka „prarastųjų“ pozicija.
Turkus (2011 m.) Europos Rytuose domina moterys. Mūsų šalių trijulėje jos "per daug depresuotos", tuo tarpu Lenkijoje kupinos aistros, o Ukraina – gausi viešnamių. Šiaurės Turkijos Dunojaus Respublika“ - taip savų „kolonizuota“ Vokietija džiaugiasi šios šalies gyventojai. Bosnija ir Hercegovina – taip pat vis dar jų.
Italijai pirmiausia svarbios jos pačios dalybos. Šiaurę ir pietus čia skiria „geležinė uždanga“. Šalies pietuose – „Etiopija“, „Somalis“, „Berluskonija“ ir „Prancūzija“. Dėl šios priežasties vėl liekame tik paprastais „baltais“, tačiau su kaimyne „Popiežiaus valstybe“. Baltarusija - „Nežinoma Žemė“, o Ukraina – ilgakasių kraštas. Rusijos galią italai laiko jau pažuvusia – tame krašte šeimininkauja „Gazprom“.
Šveicarijoje – visiškai kitoks pasaulio suvokimas. Tiesa, Izraeliui (2012 m.) atsivėrusios dar platesnės kosminės erdvės. Pati Šveicarija (2010 m.) save laiko „pasaulio bamba“. Ji Trečiąjį Pasaulį jau mato Italijoje, o Afrika – tai jau kelias į kosmosą. Ties Rusijos europine dalimi šiai šaliai pasaulis baigiasi. Ukraina atstoja ir „Černobylį“, ir Japoniją, ir Korėją. Tiesa, žemyninė „Afrika“ jiems egzistuoja – Albanijoje. Baltijos šalys ir Lenkija – tiesiog „šiaurės vargetos“. Tokie mes ne vieni – esama varguolių ir pietuose. Švedai jiems – tokie kaip ir jie, tik užknisantys. Norvegai – tokie kaip šveicarai, tik turtingesni.
Besiporuojančiam jaunimui – būtiniausia pirminė informacija
Žemėlapiuose galima rasti ir daug kitos "naudingos" informacijos, pavyzdžiui, kaip Europos šalis vertina gėjai, koks buvusio Italijos premjero Silvijaus Berlusconi požiūris, koks kur vyriško pasididžiavimo ar ūgio vidurkis (estams nusisekė labiau). Taip pat žemėlapiuose rasite šalį – prekybos centrą ir „Didįjį Havajų vandenyną“.
Klišės žemėlapiuose
Grafikos dizainerio ir žemėlapių autoriaus darbai sugulė į vokiečių kalba išleistą „Išankstinių nusistatymų atlasą“ (Atlas der Vorurteile). Autoriaus teigimu, kitąmet turėtų pasirodyti ir leidimas anglų kalba (Atlas of Prejudice). Esą juo yra susidomėjusių iš kitose šalyse, tačiau galutinai neapsispręsta.
„Der Spiegel“ primena, kad šalys anksčiau yra pašieptos ne tik „Asterix“ komiksų knygelėse. Kine geriausias to pavyzdys – režisierius Woody Allenas, perteikęs Niujorko, Londono, Barselonos, Paryžiaus ir Romos gyvenimo „perliukus“, kuriais remdamasis ne vienas mūsų galėtų nuspręsti, kur šiemet atostogaus.
Naujausi komentarai