Prekybininkai ilgisi tų laikų, kai nuolaidos buvo galimos tik per sezoninius išpardavimus – dabar vis mažiau pirkėjų yra pasiruošę mokėti visą kainą, nes nuolaidų randa nuolatos.

Tačiau vasaros ir žiemos išpardavimų šalininkai mano, kad dauguma pirkėjų džiaugiasi būtent sezoninėmis nuolaidomis, nes per jas sutaupo net iki 60 proc.

Pabrango maišeliai daržovėms ir vaisiams

Liuksemburgo prekybos centruose brangsta polietileniniai maišeliai. Kas pamiršta jų pasiimti iš namų, nuo sausio už kiekvieną moka 2 centais daugiau. Iki šiol vienas mažas maišelis daržovėms ar vaisiams įsidėti kainavo 3 centus.

Tai  yra gamtosaugininkų ir prekybininkų bendradarbiavimo rezultatas, kuriuo siekiama sumažinti plastiko vartojimą.

Šiuo metu kiekvienam šalies gyventojui tenka 140 polietileno maišelių per metus. Per ateinančius septynerius metus tikimasi šį skaičių sumažinti iki 40.

Didėja darbo jėgos paklausa

Liuksemburgo ekonomika ir toliau auga. Tai matyti iš didėjančios darbo jėgos paklausos. Daugiausia naujų darbo vietų atsirado verslo konsultavimo ir ekonomikos vertinimo įmonėse. Darbuotojų skaičius čia per metus išaugo beveik 7 proc.

Bankai ir draudimo bendrovės įdarbino dar 3 proc. daugiau žmonių. Šiose verslo srityse dirba kas ketvirtas Liuksemburge darbo turintis žmogus.

Darbo jėgos paklausa augo prekybos ir statybų bei informacinių technologijų įmonėse.

Dauguma naujų darbo vietų buvo užimtos užsieniečių. Iš užsienio atvykstančių darbuotojų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 4 proc.

Susirūpinta socialine nelygybe

Liuksemburgo politikai susirūpino didele nelygybe socialinėje srityje tarp viešojo sektoriaus ir privačių įstaigų darbuotojų. Dirbantys privačiajame sektoriuje moka didesnius mokesčius, gauna mažiau paramos šeimoms, jų darbo diena yra ilgesnė.

Darbuotojas yra pagrindinis verslo variklis, todėl labai svarbu rūpintis jo poreikiais.

Liuksemburgo profesinių sąjungų centro vadovas išplatino spaudos pranešimą, kuriame teigiama, kad tokia nelygybė turi baigtis. Jis ragina vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimus, kurie suvienodintų darbo sąlygas ir socialines išmokas ne tik dirbantiems skirtinguose sektoriuose, bet ir užsieniečiams, kurie į darbą Liuksemburge atvyksta iš kaimyninių Europos šalių.

Įvairiuose bankuose, draudimo bendrovėse ir kitose privataus verslo įstaigose šiuo metu dirba apie 190 tūkst. prancūzų, belgų ir vokiečių.

„Darbuotojas yra pagrindinis verslo variklis, todėl labai svarbu rūpintis jo poreikiais“, – tvirtina profsąjungų vadovas.

Jis reikalauja padidinti ir minimalų atlyginimą. „Kas dirba, neturi skursti“, – sako ponas Dury. Skurdo riba Liuksemburge yra 1860 eurų mėnesinis atlyginimas atskaičiavus mokesčius.

Kelionėms išleidžia daugiau

Liuksemburgiečiai išleidžia tris kartus daugiau pinigų kelionėms nei prieš 20 metų. Pernai ši suma siekė 1 mlrd. eurų. Turint galvoje, kad šioje nykštukinėje valstybėje gyventojų skaičius siekia tik šiek tiek daugiau kaip 0,5 mln., tai įspūdinga suma.

Statistika rodo, kad daugiausia liuksemburgiečių kelionėms renkasi kaimyninė Prancūziją.

Neseniai vykusi kelionių ir turizmo paroda  taip pat sulaukė didelio susidomėjimo. Dauguma liuksemburgiečių keliauja mažiausiai tris kartus per metus.