K.Philby, laikomas vienu produktyviausių KGB užverbuotų vakariečių ir didžiausiu Britanijos Šaltojo karo laikų išdaviku, informaciją Maskvai perdavinėjo nuo 4-ojo dešimtmečio iki 1963-iųjų, kai buvo demaskuotas ir pabėgo į Sovietų Sąjungą. Jis mirė 1988 metais, būdamas 76-erių.

KGB pakeitusi FST ir Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyba (IŽT) tebevadina K.Philby didvyriu.

Parodą „Kimo Philby šnipinėjimas ir gyvenimas“ Rusijos istorijos draugijoje praėjusį mėnesį atidarė IŽT direktorius Sergejus Naryškinas. Paroda veiks iki spalio 5-sios.

„Philby galėjo smarkiai pakeisti istorijos kursą, daryti gera ir sudaryti sąlygas teisingumui. Jis buvo didis pasaulio pilietis“, – per parodos atidarymą, kuriame dalyvavo K.Philby globoti KGB veteranai, sakė S.Naryškinas.

K.Philby priklausė legendiniam „Kembridžo penketui“ – šnipams iš britų aukštuomenės ir elito, kurie Kembridžo universitete 4-ajame dešimtmetyje buvo užverbuoti šnipinėti Sovietų Sąjungai.

Dauguma eksponuojamų dokumentų yra 5-ojo dešimtmečio, iš IŽT archyvų.

Brito pranešimai yra raudonai pažymėti kaip „visiškai slapti“. Kai kurie jų buvo išversti į rusų kalbą, o vienas yra skirtas asmeniškai sovietų lyderiui Josifui Stalinui ir jo užsienio reikalų ministrui Viačeslavui Molotovui.

Tarp dokumentų yra K.Philby perimtas Japonijos ambasadoriaus Italijoje 1944 metų pranešimas Tokijui apie susitikimą su fašistų diktatoriumi Benito Mussolini (Benitu Musoliniu). Kitas dokumentas atskleidžia informaciją apie britų ir amerikiečių operacijas Albanijoje 1949 metais.

„Abiejų savo tėvynių patriotas“

„Philby dėka visa tai pasiekė Stalino darbo stalą“, – sakė Kremliaus remiamo Tėvynės istorijos fondo, kuris padėjo surengti parodą, vadovas Konstantinas Mogilevskis.

„Philby buvo abiejų savo tėvynių – Britanijos ir Sovietų Sąjungos – patriotas“, – sakė K.Mogilevskis, kuris tvirtino, kad K.Philby „niekada nesukėlė pavojaus savo kolegų britų gyvybėms“.

K.Mogilevskis šį šnipą palygino su Edwardu Snowdenu (Edvardu Snoudenu), kuris nutekino detalių apie JAV sekimo programas ir vėliau gavo prieglobstį Rusijoje.

„Snowdenas tai padarė ne dėl pinigų ar savo geresnio gyvenimo – veikiau atvirkščiai, jis jį labai pablogino. Ta prasme jie yra panašūs, – sakė jis. – Rusija visuomet vertino tokius motyvus.“

Parodoje taip pat eksponuojamas K.Philby pasakojimas apie bėgimą iš Beiruto 1963 metų sausio 23 dieną, vienam KGB darbuotojui perspėjus jį, kad jis esąs demaskuotas.

Pasakęs tuometinei žmonai Eleanor, kad susitiks su ja restorane vakarienės, jis paspruko prekiniu laivu, kuris išplaukė į Odesą Ukrainoje.

K.Philby 85 metų našlė rusė, Rufina Puchova-Philby, su juo susipažinusi jam dezertyravus, taip pat dalyvavo parodos atidaryme.

Ji prie parodos prisidėjo cigarais, kuriuos Kubos lyderis Fidelis Castro (Fidelis Kastras) padovanojo K.Philby, ir krėslu, anksčiau priklaususiu Guy Burgessui (Gi Berdžesui), kitam „Kembridžo penketo“ nariui, pabėgusiam į Maskvą ir mirusiam 1963 metais.

Šaltojo karo nostalgija

Paroda buvo atidaryta prieš šį rudenį planuojamą trijų dalių dokumentinio filmo apie K.Philby karjerą ir asmeninį gyvenimą rodymą per Rusijos valstybės kontroliuojamą televiziją „Pervyj kanal“.

Rusijos žvalgybininkų bendruomenė jaučia nostalgiją savo „aukso amžiui“ Sovietų Sąjungos laikais, sakė teisių gynėjas Sergejus Grigorjancas, kuris studijuoja Rusijos slaptąsias tarnybas.

„Yra didžiulis tų metų ilgesys, – sakė jis. – Jie liūdi, kad dabartiniai Rusijos šnipai yra žmonės, darantys tai dėl pinigų ar dėl šantažo, o ne dėl ideologinių motyvų kaip 4-ajame dešimtmetyje.“

Tačiau „Kembridžo penketui“ realybė Maskvoje pasirodė tolima socialistinei svajonei, kurią jie puoselėjo būdami Didžiojoje Britanijoje.

Parodoje neminimi K.Philby sunkumai prisitaikant prie gyvenimo Sovietų Sąjungoje, kur jis buvo stebimas ir niekada gerai neišmoko kalbos.

„Jis nesuprato aplinkinio pasaulio“, – sakė S.Grigorjancas.

Vis dėlto K.Philby iki mirties išliko komunistas.

Parodoje eksponuojama jo 1977 metų kalba KGB pareigūnams, pasakyta per 100-ąsias KGB įkūrėjo Felikso Dzeržinskio gimimo metines.

„Linkiu, kad visi mes savo gyvenime pamatytume raudoną vėliavą, iškeltą virš Bakingamo rūmų!“ – tada pasakė K.Philby.