Jei prezidentas Vladimiras Putinas nesutiks su paliaubomis, „sankcijos bus stipriai sugriežtintos, o didžiulė pagalba Ukrainai bus tęsiama – žinoma, politine, bet taip pat finansine ir karine prasme“, sakė F. Merzas, kuris šeštadienį kartu su Prancūzijos, Britanijos ir Lenkijos vadovais vieši Kyjive.
„Sutinkame su JAV vyriausybe, su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Reikalaujame 30 dienų paliaubų, kad per šį laikotarpį būtų galima pasirengti taikos deryboms“, – sakė jis.
„Dabar kamuolys yra Putino aikštelėje. Putinas turi atsakyti į šį pasiūlymą“, – pabrėžė F. Merzas.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), F. Merzo, Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) kelionė yra pirmas kartas, kai keturių Europos valstybių vadovai kartu lankosi Ukrainoje.
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, šis itin simboliškas Europos vienybės demonstravimas vyksta kitą dieną po to, kai V. Putinas Maskvos parade, skirtame pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-mečiui paminėti, parodė priešišką toną.
D. Trumpas pasiūlė 30 dienų besąlygiškas paliaubas kaip žingsnį konfliktui užbaigti. Tačiau V. Putinas iki šiol tam priešinasi.
E. Macronas šeštadienį taip pat paragino surengti tiesiogines derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, jei būtų nutraukta ugnis per ilgiau kaip trejus metus trunkančią Maskvos invaziją.
„Tvirtas įsipareigojimas Ukrainai“
Šeštadienį duodamas interviu naujienų kanalui ABC Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prieš Rusijai sutinkant nutraukti ugnį turi būti nutrauktas ginklų tiekimas iš Ukrainos sąjungininkų.
Priešingu atveju paliaubos būtų „pranašumas Ukrainai“ tuo metu, kai „Rusijos kariai gana užtikrintai žengia (...) į priekį“, tvirtino D. Peskovas ir pridūrė, esą Ukraina „nėra pasirengusi tiesioginėms deryboms“.
Tik šią savaitę pareigas pradėjusiam eiti F. Merzui tai yra pirmasis vizitas į Ukrainą kaip kancleriui. E. Macronas Kyjive nesilankė nuo 2022 metų birželio, kai vyko į Ukrainos sostinę kartu su tuometiniais Italijos ir Vokietijos vadovais.
Per derybas su V. Zelenskiu jie išsakys savo „tvirtą įsipareigojimą Ukrainai“, sakoma pranešime.
„Mes, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vadovai, Kyjive solidarizuosimės su Ukraina prieš barbarišką ir neteisėtą Rusijos plataus masto invaziją“, – sakė jie.
„Dar kartą patvirtiname, kad remiame prezidento Trumpo raginimus sudaryti taikos susitarimą, ir raginame Rusiją nustoti trukdyti pastangoms užtikrinti ilgalaikę taiką“, – pridūrė jie.
Po rytinio susitikimo su V. Zelenskiu jie surengs virtualų susitikimą, kad informuotų kitus Europos vadovus apie veiksmus, kuriais siekiama sukurti Europos pajėgas, kurios galėtų užtikrinti Ukrainos saugumą po karo.
Tokios pajėgos „padėtų atkurti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas po bet kokio taikos susitarimo ir sustiprintų pasitikėjimą bet kokia būsima taika“, sakoma pareiškime.
