Kroatai sekmadienį balsuos visuotiniuose rinkimuose, kai šalies politinės stovyklos stengiasi išnaudoti šalį krečiančio migrantų antplūdžio kortą, bet nepateikia konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima atgaivinti vangią ekonomiką.

Po ketverius metus trukusio centro kairiosios koalicijos vadovavimo ir šešerių recesijos metų dešinioji opozicija tikisi grįžti į valdžią per pirmus parlamento rinkimus nuo 2013 metų, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą .

Apklausos rodo, kad konservatyvi Patriotų koalicija, vadovaujama partijos HDZ, tebepirmauja pagal populiarumą, tačiau per pastaruosius mėnesius ją beveik pasivijo valdantysis aljansas „Kroatija auga“, vadovaujamas Socialdemokratų partijos (SDP) ir premjero Zorano Milanovičiaus.

Kai kurių apžvalgininkų nuomone, daugiau negu 300 tūkst. migrantų, traukiančių į Europos šiaurines valstybes, antplūdis suteikė Z.Milanovičiui parankią galimybę nukreipti dėmesį nuo nuviliančių jo kadencijos rezultatų, nes premjeras nesugebėjo įvykdyti reformų, kurių daugelis tikėjosi.

„Vyriausybei pasisekė, kad prieš rinkimus iškilo politinis klausimas, kuris visa kita – konkrečiai, ekonomikos problemų sprendimą – nustūmė į antrąjį planą“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos konsultantas Davoras Gjenero (Davoras Gjeneras).

Premjeras atrodė atsargiai balansuojantis tarp užuojautos pabėgėliams ir nacionalinių interesų gynimo: iš pradžių jis griežtai kalbėjosi su kaimyne ir buvusia priešininke Serbija, bet neseniai pritarė retam susitarimui pervežti migrantus traukiniais per abiejų šalių bendrą sieną.

„Milanovičius, kuris ... prieš šešis mėnesius atrodė politiškai miręs, dabar atrodo politiškai dar šiek tiek gyvas“, – pastebėjo D.Gjenero.

Palankios kortos

Buvusio žvalgybos vadovo Tomislavo Karamarko vadovaujama opozicija, surengusi nacionalistinio atspalvio kampaniją, taip pat stengėsi išnaudoti šią krizę, iš pradžių reikalaudama griežtesnės sienų kontrolės, o vėliau kritikuodama vyriausybės elgesį su migrantais.

Kroatijoje daugelis simpatizuoja pabėgėliams, prisimindami šalies patirtas negandas per Balkanų karą praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, todėl dešinysis blokas atrodė dvejojantis, kokia pozicija leistų pritraukti daugiau balsų.

„Buvo išties įdomu, kaip jie mėgina pelnyti naudos iš šios krizės, bet iš tikrųjų nežino, kas sulauktų atgarsio visuomenėje“, – sakė Kembridžo universitete dirbantis Pietryčių Europos ekspertas Josipas Glaurdičius.

Trečiadienį per vieną SDP rinkimų kampanijos renginį Zagrebe minia mojavo Kroatijos vėliavomis ir raudonais – šios partijos spalvos – skarelėmis, o praeiviai gyrė vyriausybės poziciją per migrantų krizę, bet tikino, kad to nepakaks, kad pakeistų balsavimo rezultatus.

57 metų bedarbė, vardu Vesna, sakė, kad vyriausybė pademonstravo „žmoniškumą“ pabėgėlių atžvilgiu, bet kritikavo ryžto ir drąsos stygių kitose srityse.

31 metų virėja Jelena, laikanti dvejų metų dukrelę Miją, sakė, labiausiai nerimaujanti dėl savo vaikų ateities.

„Svarbu pagausinti darbo vietų, kad jauni žmonės nebėgtų iš Kroatijos“, – ji sakė AFP, turėdama galvoje tūkstančius kasmet į užsienį išvykstančių ieškotis darbo.

Didelė valstybės skola

Kroatijos ekonomikos rūpesčiai gali būti nepastebimi atvykėliui, pirmąkart Zagrebe pasivaikščiojusiam po elegantiškas Habsburgų stiliaus gatves, kuriose apstu madingų kavinių.

Tačiau problemos yra itin aštrios: Kroatijos ekonomikos padėtis yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje – valstybės įsiskolinimas sudaro beveik 90 proc. bendrojo vidaus produkto, nedarbas rugsėjį buvo 16,2 procentų. Jaunimo grupėje darbo neturi 43,1 proc. žmonių.

Nors prognozuojama, kad šiais metais vėl prasidės ekonomikos augimo fazė, BVP tikriausiai padidės tik mažiau negu 1 proc., be to analitikai sako, kad per šią rinkimų kampaniją labai stinga tvirtų pažadų imtis reformų.

Tuo tarpu partijos svaidėsi kaltinimais: kairieji kritikavo HDZ dėl korupcijos po virtinės bylų, į kurias taip pat buvo įtrauktas buvęs lyderis Ivo Sanaderas (Ivas Sanaderas), o dešinieji atsikirsdavo pareiškimais apie SDP „nepatriotinę“ praeitį, susijusią su šios partijos komunistinėmis šaknimis buvusioje Jugoslavijoje.

„Šalyje vyksta grumtynės tarp „tų, kurie nemyli Kroatijos“ ir „tų, kurie apiplėšė Kroatiją“, – sakė Berto Salajas (Bertas Saladžas), Zagrebo universiteto politologijos profesorius.

Mažesnės politinės grupės gali tapti lemiamomis žaidėjomis, ir jeigu nė vienai stovyklai nepavyks iškart užsitikrinti daugumos, derybos dėl koalicijos gali tęstis kelias savaites.

Kai vyriausybė bus pagaliau suformuota, esama maždaug 50 proc. tikimybės, kad jai teks skelbti nemokumą per ateinančius dvejus metus, perspėjo J.Glaurdičius.

„Kad ir kas laimės, jų laukia iš tiesų sunkūs laikai“, – perspėjo jis.