„Mano tėvas ramiai mirė šį vakarą“, – televizijos MSNBC žurnalistė Mika Brzezinski (Mika Bžezinski) parašė „Instagram“.

„Savo draugams jis buvo žinomas kaip Zbigas, vaikaičiams – kaip Vadas, o žmonai – kaip tvari jos viso gyvenimo meilė, – pridūrė ji. – Na, o aš pažinojau jį tiesiog kaip labiausiai įkvepiantį, mylintį ir pasišventusį tėvą, kokį galėtų turėti kokia nors mergaitė.“

Z.Brzezinski mirė Virdžinijos mieste Fols Čerče, nurodė šeima.

Šis Lenkijoje gimęs akademikas buvo J.Carterio nacionalinio saugumo patarėjas per 1979-ųjų lapkritį prasidėjusią ir 444 dienas trukusią Irano įkaitų krizę.

Z.Brzezinski laikėsi nuomonės, kad Sovietų Sąjunga labai sustiprins savo įtaką Iranui, jeigu JAV nesiims ryžtingai spręsti šios dramos. Dėl šios priežasties jis tapo komandosų misijos išvaduoti amerikiečius įkaitus iš ambasados Teherane pagrindiniu varikliu. Kai ta operacija baigėsi nesėkme, Z.Brzezinski atsistatydino.

Jis formaliai buvo demokratas, bet saugumo reikaluose jo pažiūros buvo artimesnės respublikonams.

Iki pat 9-o dešimtmečio Z.Brzezinski buvo aktyvus profesorius ir rašytojas.

Jis nepalaikė prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) išrinkimo JAV prezidentu ir kritikavo jo „neaiškią“ užsienio politiką.

2011 metais savo knygoje „Strateginės įžvalgos: Amerika ir pasaulio galios krizė“ (Strategic Vision: America and the Crisis of Global Power) jis argumentavo, kad JAV galia užsienyje yra esminis tarptautinio stabilumo veiksnys.

Tačiau Z.Brzezinski argumentavo, kad ši galia priklauso nuo Amerikos gebėjimo palaikyti „socialinį konsensusą ir demokratinį stabilumą“ namuose. Jis pabrėžė, kad šalyje reikia mažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti reikšmingą atsaką į klimato pokyčius.

„Jis buvo smalsus, novatoriškas, ir tapęs prezidentu natūraliai pasirinkau jį savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais,“ – rašoma J.Carterio pranešime, paskelbtame penktadienį po Z.Brzezinski mirties.

„Jis man padėjo nustatyti itin svarbius užsienio politikos tikslus, buvo paskatos šaltinis mano Gynybos ir Valstybės departamentams; visi vertino jo nuomonę, – pažymėjo buvęs prezidentas. – Jis atliko vieną reikšmingiausių vaidmenų visuose svarbiausiuose mano administracijos užsienio politikos įvykiuose.“

Rimtas ir ambicingas Z.Brzezinski padėjo J.Carteriui suartinti itin skirtingas pozicijas, kurių tvirtai laikėsi tuometiniai Egipto ir Izraelio vadovai – Anwaras Sadatas (Anvaras Sadatas) ir Menachemas Beginas. To rezultatas – 1978-ųjų rugsėjį pasirašyti Kemp Deivido susitarimai. Dar po trijų mėnesių buvo normalizuoti JAV ir Kinijos santykiai – vienas iš Z.Brzezinski prioritetų.

Jis prisidėjo ir prie kitų nevienareikšmiškai vertinamų susitarimų – branduolinės ginkluotės sutarties SALT II su Sovietų Sąjunga ir sutarčių dėl Panamos kanalo, pagal kurias JAV prarado šio vandens kelio kontrolę.

„Jis buvo nepaprastai protingas, atsidavęs ir lojalus,“ – rašo J.Carteris, kuris baigdamas savo kadenciją apdovanojo Z.Brzezinski Prezidento laisvės medaliu.

Politikos veteranas

Aukšto rango JAV politikai atkreipė dėmesį į 1928 m. Varšuvoje gimusį ir Kanadoje bei JAV išsilavinimą įgijusį Z.Brzezinski, kai šis jau buvo pripažintas komunizmo ekspertas. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Z.Brzezinski buvo prezidento Johno F. Kennedy (Džono Kenedžio) patarėjas, dirbo prezidento Lyndono Johnsono (Lindono Džonsono) administracijoje ir patarinėjo Hubertui Humphrey (Hubertui Hamfriui) per prezidento rinkimų kampaniją.

Jo ryšiai su J.Carteriu išsivystė dirbant 1973-aisiais kartu su bankininku Davidu Rockefelleriu (Deividu Rokfeleriu) įkurtoje Trišalėje komisijoje (Trilateral Commission) – Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Japonijos politikos ir verslo lyderių forume. Z.Brzezinski buvo šios organizacijos pirmasis direktorius.

1976-ųjų gruodį J.Carteris pasiūlė Z.Brzezinski patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą. Pastarasis nenorėjo būti valstybės sekretorius, nes manė, kad bus naudingesnis dirbdamas šalia prezidento Baltuosiuose rūmuose.

Z.Brzezinski neretai konfliktavo su kolegomis, tarp jų – su Valstybės sekretoriumi Cyrusu Vance'u (Sairusu Vansu). Jųdviejų nesutarimai tapo rimtu galvos skausmu Baltiesiems rūmams, nes sukėlė sąmyšį Amerikos visuomenėje dėl administracijos politikos kurso ir kurstė abejones, ar J.Carterio užsienio politikos komanda sugebės dirbti kartu.

J.Carteriui palikus prezidento postą, Z.Brzezinski vėl ėmė dėstyti, rašyti ir dirbti įvairiose komisijose, valdybose ir darbo grupėse. Sugriuvus geležinei uždangai jis dalyvavo ilgai lauktame Europos susivienijime ir prisidėjo prie buvusių sovietinių respublikų įstojimo į NATO.

Pasak Z.Brzezinski, tai buvo sąjungininkų triumfas prieš Antrojo pasaulinio karo išvakarėse SSRS ir Vokietijos sudarytą slaptą nepuolimo sutartį, „galutinis Stalino ir Hitlerio pakto palikimo Europoje sunaikinimas“.

Z.Brzezinski iki pat gyvenimo pabaigos turėjo tvirtą nuomonę. Šio mėnesio pradžioje jis paskutinį kartą parašė socialiniame tinkle „Twitter: „Išmani JAV lyderystė yra stabilios pasaulio tvarkos sine qua non (būtina sąlyga). Tačiau pirmosios trūksta, o pastaroji vis blogėja“.

„Iškilus intelektualas, išdidus lenkas“

Savo gimtojoje šalyje velionis sulaukė gausių liaupsių.

„Pasaulis neteko iškilaus intelektualo, patyrusio ir veiksmingo diplomato, taip pat garbingo žmogaus ir išdidaus lenko“, – sakoma Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio (Vitoldo Vaščykovskio) pranešime.

„Jis niekada neužmiršo savo gimtosios šalies, – pažymėjo ministras. – Griežtai nusistatęs prieš Sovietų Sąjungą Brzezinski atliko itin svarbų vaidmenį totalitarinės komunistinės sistemos, primestos Vidurio ir Rytų Europos šalims po Antrojo pasaulinio karo, žlugimo procese.“

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) irgi pagerbė velionį tėvynainį.

„Zbigniewo Brzezinski nebėra. Kadaise jis buvo Lenkijos balsas Baltuosiuose rūmuose. Laisvosios Lenkijos. Ne jis nenuilstamai stengėsi dėl mūsų laisvės. Ačiū tau!“ – parašė A.Duda savo „Twitter“ žinutėje.

D.Grybauskaitės užuojauta

JAV miręs iškilus akademikas Zbigniewas Brzezinski (Zbignevas Bžezinskis) buvo išskirtinė asmenybė, nuoseklus laisvės ir demokratijos vertybių gynėjas, savo šalies patriotas, ištikimas Lietuvos ir Europos draugas, siekęs stiprinti JAV ir Europos partnerystę, užuojautoje sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, didelė Z. Brzezinski patirtis, jo politinių įvykių analizė buvo vertinama tiek akademinės ir politinės bendruomenės, tiek ir visos visuomenės. Z. Brzezinski mokslinis palikimas išliks aktualus įkvėpimo šaltinis daugeliui jaunų mokslininkų ir ekspertų, siekiančių suprasti ir paaiškinti tarptautinę politiką, sakoma prezidentės užuojautoje.    

Dėl Z. Brezezinski netekties D.Grybauskietė pareiškė nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, draugams ir akademinei bendruomenei.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius užuojautoje dėl Z.Brzezinski mirties, JAV diplomatą ir politologą vadina Lietuvos ir Baltijos valstybių bičiuliu. „Visuomet prisiminsime jį kaip Lietuvos ir Baltijos valstybių bičiulį, savo tvirtomis vertybinėmis nuostatomis gynusį vieningos ir laisvos Europos idėją įtemptu Šaltojo karo laikotarpiu bei nuosekliai rėmusio Lietuvos narystę Šiaurės Atlanto Sutarties  Aljanse (NATO)“, - sako L. Linkevičius.

V.Landsbergis: jis buvo euroamerikietis

Šaltojo karo strategas, politikas Zbigniewas Brzezinski (Zbignevas Bžezinskis) visada turėjo įtakos JAV politikai nepaisant to, kuris prezidentas buvo valdžioje, jo mirtis - didelis praradimas, sako Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Pirmasis šalies vadovo atkūrus nepriklausomybę teigimu, Z.Brzezinski buvo „unikali Amerikos politinėje padangėje“ asmenybė ir vadina jį euroamerikiečiu. Todėl Z.Brzezinski, pasak V.Landsbergio, nebuvo iš tų amerikiečių, kurie norėtų „nurašyti europiečius“.

„Buvo kitoks tarp Amerikos žymiųjų politikų. Labai trūks tokio žmogaus. Ir šiandien pagalvojau, kad yra plačiai naudojama ir visiems suprantama sąvoka afroamerikiečiai, tai beveik nenaudojama - euroamerikiečiai. O mums jų labai trūksta. Jų nedaug. Nors daug Amerikoje yra kilusių iš Europos. Bet kad būtų tas mąstyme, kultūroje - ne tiek daug, o Z.Brzezinski kaip tik buvo tokio pobūdžio žmogus - tikras Amerikos politikas, bet su pagrindais iš Europos, suprantantis ne dalinę Europą, tą vakarinę, kuri taip didžiuojasi, kad yra Europa,  jis buvo iš mūsų regiono - iš rytinio. Ir kultūriškai, pagal mąstyseną - mūsų kaimynas“, - šeštadienį BNS teigė V.Landsbergis.

„Jis labai gerai - iš pusės žodžio, iš atskirų veiksmų suprandavo ir įžvelgdavo, kas už ko slypi politiniuose veiksmuose, žaidimuose, intrigose, kokie kieno interesai yra, nes jis matė tą didžiąją konfrontaciją tarp Rytų - Rusijos, kuri dabar jau tapo antieuropa, ir tikrosios Europos, kuri tapo jam artima“, - pridūrė V.Landsbergis.

Anot jo, Z.Brzezinski išskirtinumas - platus kultūrinis horizontas. „Kilmės nepabrėždavo, bet tą galima buvo jausti jo galvosenoje. Ne todėl, kad gintų atskirai paimtus Lenkijos interesus  (Z.Brzezinski gimė Lenkijoje - BNS), gal to net vengdavo, jis norėjo būti Amerikos politikas, bet jis turėjo europinių dalykų supratimą, platų kultūrinį horizontą. Tokių žmonių yra nedaug“, - teigė V.Landsbergis. 

Politiko tvirtinimu, nors Z.Brzezinski ir nebedirbo prezidento patarėju, vis tiek buvo aukštai vertinamas.

„Visi žinojo, kad kai su juo kalbi, kalbi su aukštais sluoksniais, nes perduodi savo pranešimą, mintį per jį palčiau ir aukščiau. Jis visą laiką buvo svarbus, aktyvus ir turėjo savo minčių ir įtakojo JAV politiką nepaisant to, kuris prezidentas buvo valdžioje. Jį, man atrodo, vertino ir gerbė visi, jo mintis išgirsdavo, todėl kalbėtis su juo ir jam perduoti mūsų požiūrį, informaciją buvo labai svarbi galimybė, kuria kai tik galėdavau, tai ir naudojausi“, - sakė V.Landsbergis.

Jis prisiminė vieną susitikimą su Z.Brzezinski 1993 metais, kai buvo iškelta Ukrainos tema.

„Buvau labai įdomiame priėmime - darbinėje vakarienėje pas jį namuose rezidencijoje prie Vašingtono. Buvo svarstoma Europos ir Amerikos ateitis ir kaip kas klostysis, kaip išvengti karų, konfrontacijų. Man pasitaikė proga gauti žodį ir iškėliau Ukrainos klausimą, tai buvo visai nepopuliarus dalykas, kuris neatrodė svarbus. Ir  Brzezinski, buvo tarp tų, kurie suprato, o daugelis buvo nustebę. Vėliau jis irgi tą temą keldavo, kalbėjo apie Ukrainą, kai beveik niekas nekalbėjo“, - prisiminė V.Landsbergis.

Politikai: jis padėjo Lietuvai

JAV miręs šaltojo karo strategas Zbigniewas Brzezinski (Zbignevas Bžezinskis) savo veikla padėjo Lietuvai, siekusiai nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos, o paskui - integracijos į NATO, sako Lietuvos politikai.

Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris Z.Brzezinski vadina „vienu pagrindinių Lietuvos ramsčių, kada reikėjo pripažinimo Amerikoje“ kovojant už nepriklausomybę ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms.

„Jo balsas net ir lenkų išeivių tarpe Amerikoje, ne tik amerikiečių, pats stipriausias buvo. Jis aktyviai savo buvimo liudijo, kad ikikarinė Baltijos valstybių nepriklausomybė buvo sėkmė. Jis buvo aktyvus Baltijos šalių okupacijos nerėmėjas“, - teigė E.Zingeris.

Pasak jo, Z.Brzezinski veikla padėjo Lietuvai integruotis į NATO - aljanso nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29-ąją.

„Savo širdyse turime turėti didžiulę nišą šiam žmogui, kuris ugningai, be jokių diplomatiškų požymių įžeisti Maskavą rėmė Baltijos šalių atsikūrimą, teoriją, kad mus įmanoma apginti geopolitiškai, po to mūsų integraciją į NATO“, - teigė jis.

Parlamentaras sako, kad Z.Brzezinski vienas pirmųjų įžvelgė „nedemokratinės Maskvos grėsmę“. „Pagrindinis jo teiginys buvo, kad kai Maskva taps nedemokratine, Rusija pirmiausia tampa grėsme Ukrainai ir po to ir kitoms Europos šalims. Ji puikiai žinojo Molotovo Ribentropo pasekmes“, - šeštadienį BNS sakė E.Zingeris.

Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius Z.Brzezinski vadina „išskirtinio analitinio mąstymo ir istorinio visų geopolitinių iššūkių matymo“ žmogumi.

„Jo interesai, tiek ir lenkiška kilmė, globalus matymas, viso mūsų regiono transformacijos, kaip labai svarbaus įvykio matymas, jį darė žmogumi, kuris pats ieškodavo bendrysčių ir buvo atviras bendravime su mūsų žmonėmis ir kurio įžvalgos buvo labai vertingos viso regiono transformacijai“, - teigė A.Kubilius.

Parlamentaras socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad Z.Brzezinski buvo „iš tų strategų, kuris nuosekliai pasisakė už NATO plėtrą“ ir todėl Lietuva rėmėsi jo patarimais.

„Mes  labai dažnai remdavomės juo. Praktiškai visada, visi vizitai, būdavo susitikimai specialūs su juo arba kokie neformalūs pietūs. Jis duodavo daug patarimų, su kuo reikia dirbti, kaip elgtis, su kokiomis šalimis kalbėtis, kad palaikytų mūsų įstojimą į NATO“, - BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, jeigu būdavo galimybė, Vašingtone susitikti su Z.Brzezinski, Lietuvos pareigūnai visada tais šansais pasinaudojo.

„Buvo strategas, duodavo strateginius patarimus. Kai buvau krašto apsaugos ministru, susitikau su juo, pietavau ir tada jis sakė: kadangi jūsų (Lietuvos - BNS) biudžetas (karšto apsaugai - BNS) mažas ir greitai jo padidinti negalėsite, turite ieškoti galimybių dalyvauti misijose, “ - teigė G.Kirkilas.

G.Kirkilo žodžiais, Z.Brzezinski gyrė Lietuvos sprendimą dėl  atskiros kariuomenės rūšies - specialiųjų pajėgų sudarymo: „Lietuvoje tada buvo daug ginčų, ar to reikėjo“. Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos pradėjo formuotis 1995 metais. Tai buvo nedidelis karinis vienetas, kuris vėliau tapo atskira Lietuvos kariuomenės dalimi.