Baltarusijos teismas netrukus gali paskelbti dar vieną, jau antrą šiemet, mirties bausmę, o ekspertai ieško atsakymų, kodėl šalis vienintelė Europoje neskuba jos atsisakyti.

Nužudė studentę

Gomelio srities teismas turi paskelbti nuosprendį Gomelio valstybinio universiteto studentės Natalijos Jemeljančikovos nužudymo byloje. Dėl šio nusikaltimo kaltinamas 25-erių srities centro gyventojas, kuris pripažino kaltę.

Pasak prokurorų, 2012 m. naktį į rugsėjo 20 d. teisiamasis užpuolė merginą prie jos namų ir smogė jai peilių daugiau nei šimtą kartų.

Jis įvykdė žmogžudystę vos metus išbuvęs laisvėje po aštuonerių metų kalėjimo, kur buvo pakliuvęs mirtinai sumušęs savo motinos sugyventinį. Prokurorai pavadino teisiamąjį itin pavojingu visuomenei ir pareikalavo aukščiausios bausmės – sušaudyti. O advokatai prašė teismo palikti jį gyvą ir atsižvelgti į tai, kad kaltinimai remiasi vien teisiamojo prisipažinimu, ir į tai, kad jis padėjo tyrimui.

Viena mirties bausmė Baltarusijoje šiemet jau buvo skirta. Balandžio 24 d. Mogiliovo srities teismas aukščiausią bausmę skyrė vienam kalinio žudikų. Ukrainoje 1969 m. gimęs vyras prieš kameros draugą laimėjo domino partiją – ant kortos buvo padėta pralaimėjusiojo gyvybė. 2012 m. liepos 4 d. jis su kitu 23-ejų kaliniu pasmaugė pralaimėtoją. Talkininkas už tai gavo 16 metų kalėjimo, o žmogžudystės organizatorius nuteistas mirti, nes, anot prokurorų, kėlė didelį pavojų visuomenei. Anksčiau už keletą sunkių nusikaltimų jis buvo nubaustas 25-iems metams kalėjimo.

Politinis klausimas

Baltarusija šiandien yra vienintelė Europos šalis, kur taikoma mirties bausmė. Valdžia tai aiškina remdamasi visuomenės nuomone, o žmogaus teisių gynėjai reikalaują atšaukti aukščiausią bausmę.

Pastarąjį kartą garsios diskusijos šiuo klausimu užvirė 2012 m. pavasarį, kai mirties bausmė buvo skirta Dmitrijui Konovalovui ir Vladislavui Kovaliovui. Šie du jaunuoliai buvo pripažinti kaltais dėl teroro akto Minsko metro 2011 m. balandį. Greitas teismo procesas ir bausmės įvykdymas, nepaisant tyrėjų ir teismo objektyvumu abejojusių žmogaus teisių gynėjų protestų, privertė daugelį baltarusių kitaip pažvelgti į mirties bausmę.

Baltarusijos Helsinkio komiteto Juridinės komisijos pirmininkas Haris Pogoniajla teigia, kad pastaraisiais metais skirtų mirties bausmių sumažėjo, atsiradus kalėjimui iki gyvos galvos. Nepaisant to, mirties bausmė tebėra įtraukta į baudžiamąjį kodeksą, todėl teismai turi teisę ją taikyti.

„Atsižvelgdama į tai, kad garsių sunkių nusikaltimų mažėja, valstybė galėtų atsisakyti mirties bausmės. Bet tai politinis klausimas“, – sakė žmogaus teisių gynėjas.

Koziris dialoge su ES?

Jam pritaria ir Jungtinės pilietinės partijos pirmininko pavaduotojas Levas Margolinas. Jo nuomone, skirdama mirties bausmes Baltarusija žlugdo visas savo galimybes pasiekti lūžį santykiuose su ES.

„Tai noras parodyti, kad jeigu ES nedarys draugiškų žingsnių, gali būti dar blogiau. Arba bandymas nukreipti Briuselio dėmesį nuo politinių kalinių problemos, parodant, kad yra gerokai baisesnių dalykų, kurių fone politinių kalinių klausimas neatrodo esminis“, – teigė L.Margolinas.

O politologas Aliaksandras Klaskovskis mano, kad mirties bausmės atšaukimo arba moratoriumo klausimą Minskas taupo kaip kozirį dialogui su Europa pradėti.

„Jeigu prasidės atšilimas, toks moratoriumas gali tapti viena Baltarusijos nuolaidų, nes tai negresia vidiniais neramumais, kitaip negu rinkimų įstatymo arba partijų registravimo taisyklių švelninimas. O laikas politinėms deryboms dar neatėjo“, – reziumavo politologas.