„Bėgsi nuo vilko – ant meškos pataikysi“ – sako patarlė. Kipras viliojo ne tik saulėtais paplūdimiais, bet ir mokesčių lengvatomis. Tarp susiviliojusių buvo ir lietuvių.

Naujas planas

Vakar anksti ryte Kipro valdžia ir kreditoriai iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir ES sukirto rankomis. Arba atliksime skausmingą, tačiau būtiną operaciją, arba ligonis mirs.

Taigi, Kipro bankų sektoriaus laukia pertvarkos. Pirmiausia antras pagal dydį šalies bankas „Laiki“ bus restruktūrizuojamas.

Bankas bus išskaidytas, prisidedant akcijų, obligacijų ir neapdraustų indėlių savininkams. Mažesni nei 100 tūkst. eurų indėliai, kuriems taikomas ES indėlių draudimas, bus perkelti į vadinamąjį gerąjį banką – šį administruos Kipro bankas, likusieji – į blogąjį.

Indėlių apkarpymo mastą ateinančiomis savaitėmis turės nustatyti skolintojų trejetas.

Kipro bankas, didžiausias skolintojas saloje, veiks kaip veikęs, tačiau visi indėliai, didesni nei 100 tūkst. eurų, taip pat bus smarkiai apkarpyti.

Kitaip tariant, atsisakyta plano imtis priemonių prieš visus indėlininkus visuose Kipro bankuose.

„Iš Kipro reikalaujama, kad pati šalis imtųsi tvarkyti savo bankų sistemą. Norima, kad bankai būtų restruktūrizuojami ir nuostolius prisiimtų bankų akcininkai, įmonės bei gyventojai, kurie bankams skolino. Kitaip sakant, kad našta kristų ne mokesčių mokėtojams ant pečių, bet iš dalies būtų ir pačių bankų skolininkų bei akcininkų problema. Būtent tai ir vyksta Kipre“, – situaciją paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kam gerai, o kam ne?

Ekonomisto nuomone, naujas planas svarbus ne tik Kipro gyventojams, tačiau ir visai euro zonai.

„Nekyla abejonių, jog Kipro gyventojams šis planas atrodo daug teisingesnis. Vien dėl to, kad indėlininkai, laikantys bankuose iki 100 tūkst. eurų sumą, nenukentės. Akivaizdu, kad tai buvo teisingas sprendimas. Priešingu atveju ne tik Kipro gyventojams būtų kilę abejonių, ko gi verta ES indėlių draudimo sistema, tačiau tos abejonės būtų persikėlusios ir į didesnių pažeistų valstybių bankus, pavyzdžiui, Ispanijos ar Italijos. Ir tai būtų labai rimta problema visai euro zonos finansų sistemai“, – sakė N.Mačiulis.

Jis pridūrė, kad tas faktas, jog nebuvo sukurtas blogas precedentas apmokestinant indėlius, – pozityvus ženklas.

„Didžiausią naštą prisiims ne smulkieji indėlininkai, o stambieji, kurie laikė pinigus Kipro bankuose, siekdami tiek susimažinti savo mokestinę naštą, tiek galbūt paslėpti pinigų kilmę. Šioje situacijoje, kadangi Kipro bankų sistema tikrai nebuvo sveika ir reikalavo skausmingų priemonių, manau, kad sprendimas – saliamoniškas. Jis neturės neigiamų padarinių Europai“, – prognozavo N.Mačiulis.

Kaip reaguos Rusija?

Kipro vadovas Nikas Anastasiadis pabrėžė, kad yra patenkintas derybų rezultatais.

Tačiau bankų sektoriaus pertvarkymas bus milžiniškas smūgis didiesiems investuotojams, ypač iš Rusijos.

Kipro finansų ministras Michalis Sarris, praėjusią savaitę su Rusijos vadovais derėjęsis dėl pagalbos, pripažino, kad Maskvos reakcija nebus gera. Tačiau pats Kremlius nesutiko atidėti iki ateinančių metų Kiprui suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos grąžinimo termino.

Beje, į galutinį finansinio gelbėjimo paketą taip pat bus įtraukta griežto biudžeto išlaidų taupymo programa, privatizacijos planas ir mokesčių reforma.

Naujausias susitarimas reiškia, kad Kipras tampa penktąja euro zonos šalimi, užsitikrinusia tarptautinę pagalbą, – po Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos.

Lietuviai praras pinigus?

Pasak Statistikos departamento, Kipras užima trečią vietą pagal Lietuvos sukauptas tiesiogines investicijas užsienyje.

Investicijos į Kiprą per pastaruosius metus išaugo pusantro karto – 2012 m. pirmo ketvirčio pabaigoje iš viso jos siekė 626 mln. litų. Pagal šį rodiklį Kipras aplenkė net kaimynę Lenkiją, nusileido tik Nyderlandams ir Latvijai.

Tiesa, ekonomistai sako, kad šis suaktyvėjimas visų pirma susijęs su Kipro mokesčių sistema, o ne su tuo, kad Kipre lietuviai steigtų įmones.

Tiesa, nežinoma, kiek tiksliai pinigų lietuviai laikė ir laiko pertvarkomuose Kipro bankuose. Visgi, pasak N.Mačiulio, įvertinus investicijų mastą, nuostolių kam nors tikrai bus.

„Tie indėlininkai, kurie laikė lėšas “Laiki„ banke, jie iš esmės praras visus indėlius, kurių suma viršija 100 tūkst. eurų. Kituose bankuose stambieji indėlininkai taip pat praras lėšas. Skaičiuojama, kad iš viso prarasta bus apie 35 proc. indėlių. Tarp šių indėlininkų yra ne tik Rusijos, tačiau ir Lietuvos įmonių bei verslininkų, kurie laikė lėšas tuose bankuose“ , – kalbėjo N.Mačiulis.

Jis prognozavo, kad nuostolių patyrusių įmonių ir verslininkų bus visose ES šalyse.

„Galima šiuo atveju paironizuoti, tačiau už bandymą išvengti mokestinės naštos savo valstybėse tos įmonės ir verslininkai gavo bausmę“, – sakė ekonomistas.

Kaip graikai reaguoja į įvykius Kipre?

Jurgita Montvydaitė

Graikijos lietuvių bendruomenės vadovė

Graikijoje aktualu, kas vyksta Kipre. Graikijoje esantys Kipro bankai, kuriais naudojasi nemažai graikų, jau senokai neveikia. Nemažai žmonių negauna atlyginimų, negali išsigryninti pinigų, apmokėti sąskaitų. Žinoma, pačioje Graikijoje nėra didelės bėdos – čia veikia ir kitų bankų. Tačiau, kiek girdėjau žmonių atsiliepimų iš paties Kipro, situacija tikrai tragiška. Žmonės negali niekur susimokėti kortelėmis, visur reikalaujama grynųjų, o grynųjų niekas neturi. Pagaliau valstybė leido per dieną išsiimti iki 200 eurų, tačiau jei tau reikia susimokėti sąskaitas – to nepakanka. Pavyzdžiui, degalinėse negali susimokėti už degalus, prašo grynųjų. Aišku, nėra taip, kaip kartais mėgsta žiniasklaida parodyti, jog Kipre trūksta maisto. Tačiau prekių, net maisto, pasirinkimas yra menkas. Akivaizdu, kad jei bankai neveiks, sistema grius. Kalbant apie žmones, kai kurie kipriečiai sukilo, tačiau šalies gyventojai – ramesni nei graikai. Visgi žmonių kantrybė, atrodo, yra išsekusi.