Ribos gavybą

OPEC jau kuris laikas bando apriboti karteliui priklausančių šalių išgaunamos naftos kiekius – viliamasi, esą tai padėtų sumažinti juodojo aukso perteklių rinkoje, o tada galbūt pakelti naftos kainą. Kartelis praėjusią savaitę sutarė, kad gavyba tarp OPEC priklausančių valstybių bus sumažinta 1,2 mln. barelių per dieną (iki 32,5 mln. barelių per dieną).

Negana to, susitarimą palankiai įvertino Rusija – viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, tačiau nepriklausanti OPEC.

Maskva pažadėjo savo gavybą sumažinti 300 tūkst. barelių per dieną, kas yra pusė viso kiekio (600 tūkst. barelių per dieną), kuriuo, kaip tikisi OPEC, savo gavybą sumažins karteliui nepriklausančios šalys. Savo ruožtu Saudo Arabija – didžiausia naftos eksportuotoja ir įtakingiausia OPEC narė – sutiko apriboti naftos gavybą 10,06 mln. barelių per dieną.

Poveikio nebus?

Tiesa, analitikai sako, kad politinis susitarimas dar nieko nereiškia – esą sukirsti rankomis yra viena, o štai vykdyti susitarimą – visai kas kita. Ekspertų teigimu, karteliui reikės labai akylai stebėti, kaip bus vykdomas susitarimas.

"Investuotojai akylai stebės, ar susitarimo bus laikomasi ir ar nė viena iš šalių nesukčiaus", – pažymėjo "Think Markets" analitikas Naeemas Aslamas.

OPEC šalys anksčiau ne kartą nesilaikydavo sutartų kvotų, nes norėjo išsaugoti savo rinkos dalį. Tiesa, Saudo Arabijos energetikos ministras Khaledas al-Falihas sakė, kad šį kartą kartelio narės bus griežtai kontroliuojamos.

Bet "Prestige Economics" prezidentas Jasonas Schenkeris sakė, kad nepaisant stebėsenos komiteto įsteigimo, kartelio narės vis tiek gali sukčiauti. Tiesa, analitikas pripažino, kad OPEC ryžtas kontroliuoti susitarimo vykdymą jį maloniai nustebino.

"Kalbant apie tokį susitarimą, koks jis yra dabar, tai yra vienas iš ryžtingiausių susitarimų, todėl naftos brangimas iki 60 JAV dolerių yra galimas, žinoma, jeigu dalyvaus ir Rusija. Karteliui nepriklausančių šalių prisijungimas prie bendros naftos gavybos mažinimo – labai svarbus, kadangi OPEC šalys išgauna tik trečdalį pasaulyje išgaunamos naftos, tad OPEC galimybės lemti naftos kainas yra ribotas", – dėstė analitikas.

Kiti analitikai, nors sutiko, kad naftos kaina dabar augs, pažymėjo, kad vėliau gali būti nuosmukis. Pirma, abejojama, kad OPEC šalys griežtai laikysis nustatytų gavybos kvotų. Antra, naftos brangimas gali paskatinti skalūnų naftos gavybos JAV didėjimą.

Banko "Goldman Sachs" analitikai prognozuoja, kad po tam tikro kilimo laikotarpio naftos kainos iki kitų metų pabaigos smuks iki 50 JAV dolerių už barelį. O "Mitsui" ekspertai nusiteikę dar pesimistiškiau – jų skaičiavimais, kainos nusileis iki 40–50 JAV dolerių už barelį ir tokios liks ilgam.

Ką darys Rusija?

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pasveikino OPEC pasiekus susitarimą.

"Sveikiname OPEC pasiektą susitarimą. Tai labai svarbus žingsnis pasaulio naftos pramonei. Juo siekiama atkurti tinkamą paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą, taip pat užtikrinti ilgalaikį investicinį šio sektoriaus patrauklumą", – pareiškė jis.

Pasak A.Novako, Rusija yra pasirengusi prisijungti prie susitarimo, kuris, kaip tikimasi, stabilizuos padėtį naftos rinkose.

"Pagal susitarimus, kurie buvo pasiekti po mūsų aktyvių derybų su pagrindinėmis OPEC ir ne OPEC šalimis, 2017 m. pirmąjį pusmetį Rusija laipsniškai sumažins naftos gavybą 300 tūkst. barelių per dieną", – pažadėjo ministras.

SEB analitikas Bjarne Schieldropas abejojo Rusijos įsipareigojimų tvirtumu. "Rusija anksčiau su OPEC yra sutarusi tris kartus mažinti gavybos apimtis, nors iš tiesų jie tik padidindavo gavybą", – pažymėjo jis.

Remiantis statistika, Rusija per vienuolika šių metų mėnesių išpumpavo 500,106 mln. tonų naftos ir dujų kondensato (vidutiniškai 10,943 mln. barelių per parą) – 2,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.