NATO siunčia į Baltijos jūrą savo greitojo reagavimo laivyno pajėgas, kad padėtų stiprinti gynybą savo sąjungininkėms Rytų Europoje, reaguojant į krizę Ukrainoje, pareiškė ketvirtadienį Aljansas.

Daugiatautė mažų laivų grupė – keturi minininkai ir paramos laivas – plauks į Baltijos jūrą „artimiausioje ateityje“, – sakė NATO karinių jūrų pajėgų vadovybės atstovas.

NATO pabrėžia neplanuojanti karinėmis priemonėmis kištis į Ukrainą, kuri nėra NATO narė. Tačiau trečiadienį NATO pareiškė dislokuosianti didesnes oro, jūrų ir sausumos pajėgas Rytų Europoje, kad užtikrintų sąjungininkes, nerimaujančias dėl savo saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Vieną iš keturių NATO karinio jūrų laivyno grupių sudaro laivai iš Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos ir Estijos; juos Aljansas gali nedelsdamas panaudoti kaip greitojo reagavimo pajėgas.

NATO „priešmininių priemonių“ grupė nuo sausio mėnesio neveikė, bet nuo praėjusios savaitės ją sugrąžino į aktyvią tarnybą JAV karinių oro pajėgų generolas Philip Breedlove' as(Filipas Bridlovas), kuris yra NATO vyriausiasis karo vadas.

„Šiuo įtampos laikotarpiu mes nusprendėme, kad būtina dislokuoti (šią grupę) Baltijos jūroje, kur dalyvautų NATO karinių jūros, oro ir sausumos pajėgų veiksmuose“, – sakoma Ph.Breedlove'o pranešime.

Minimi laivai, kurie dabar telkiasi Vokietijos uoste Kylyje, lankysis Baltijos uostuose ir dalyvaus kitam mėnesiui anksčiau planuotose pratybose, – bus ieškoma Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų minų ir torpedų .

NATO yra pareiškusi, kad nuo kitos mėnesio bus patrigubintas virš Baltijos šalių patruliuojančių naikintuvų skaičius.

NATO planuoja stiprinti gynybą laikinai dislokuodama daugiau karinių pajėgų ir rengdama pratybas, bet atsisakydama kurti nuolatines karines bazes rytuose, nors to prašo Lenkija.