„Mes telkiame dėmesį į gynybos finansavimą. (...) Mes žinome, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja dirba kartu ir Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO. Dėl to labai svarbu, kad Hagoje, kai kalbame apie finansavimą ir gynybos pramonę, mes priimtume reikalingus sprendimus“, – Vilniuje pirmadienį kalbėjo Aljanso vadovas, atvykęs į rytinių ir šiaurės NATO šalių vadovų susitikimą.
Skaičiaus neįvardija
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
M. Rutte neįvardijo, dėl kokio procento nuo BVP turėtų įsipareigoti NATO šalys.
„Sąjungininkai šiuo metu dėl to diskutuoja, dėl to aš neįvardinsiu skaičių dabar, bet galiu patvirtinti, kad 2 proc., dėl kurių mes sutarėme 2014 metais, yra toli gražu nepakankama. (...) Tai bus ryškiai daugiau nei 2 procentai“, – teigė jis.
NATO vadovo teigimu, šalia „kietojo“ gynybos finansavimo, kuris būtų skiriamas karinėms reikmėms, bus diskutuojama apie su gynyba susijusias išlaidas, pavyzdžiui, finansavimą kariniam mobilumui, gynybos pramonei.
BNS rašė, kad Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas Vilniuje rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
Anot M. Rutte, vėliau šią savaitę Briuselyje susitiks Aljanso gynybos ministrai ir aptars naujų pajėgumų poreikį, kuris yra tiesiogiai susijęs su patvirtintais gynybos planais.
„Kad juos įgyvendintume, aišku, kad sąjungininkams reikia gynybai išleisti daug daug daug daugiau, nei išleidžia dabar“, – teigė Aljanso vadovas.
Pasak jo, Hagos susitikime sąjungininkams bus siunčiamos dvi esminės žinutės.
„Išleiskime daugiau ir gaminkime daugiau. (...) Esu užtikrintas, kad su jūsų parama mes padarysime NATO stipresnę, teisingesnę ir pavojingesnę, kad būtume saugūs artėjančius dešimtmečius“, – kreipdamasis į viršūnių susitikimo lyderius sakė M. Rutte.
Sąjungininkai palaiko įsipareigojimą didinti finansavimą
Į Vilnių atvykę lyderiai išreiškė paramą planams didinti gynybos finansavimą.
„Aš tikiuosi, kad Hagoje sutarsime, kad turime išleisti 3,5 proc. tiesiogiai karinėms reikmėms ir dar 1,5 proc. atgrasymui platesne prasme“, – žurnalistams sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Pasak jos, nors diskutuojama, kad šį įsipareigojimą būtų galima pasiekti iki 2032 metų, Danijos vadovės nuomone, sąjungininkai daugiau skirti gynybai turėtų anksčiau.
„Jeigu klaustumėte manęs, (2032-aisiais– BNS) bus per vėlu“, – sakė M. Frederiksen.
Jai antrino Slovakijos prezidentas Peteris Pellegrini. Anot jo, Bratislava palaiko siekį didinti gynybos finansavimą pagal formulę 3,5 proc. ir 1,5 proc. BVP, tačiau Aljanso narėms reikės diskutuoti apie šio įsipareigojimo pasiekimo greitį ir galima lankstumą.
„Hagoje mūsų laukia svarbus susitikimas. (...) Manau, kad tai yra kritinis momentas, kai mes matome naują geopolitinę padėtį pasaulyje ir yra kritiškai svarbu, kad Europa prisiimtų didesnę dalį įsipareigojimų dėl savo pačios saugumo“, – kalbėjo P. Pellegrini.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas jau kurį laiką sąjungininkus ragina įsipareigoti gynybos išlaidas padidinti daugiau nei dvigubai – iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu šalys yra sutarusios dėl 2 proc. BVP, tačiau ir šio rodiklio dar nėra pasiekusios visos NATO sąjungininkės.
Rytinių ir šiaurinių NATO lyderių susitikime Vilniuje siekiama sutarti dėl 5 proc. BVP gynybai krypties, nedetalizuojant ir neskaidant šio įsipareigojimo į dalis.
Kol kas apie planus gynybai skirti 5 proc. BVP arba daugiau viešai pareiškusios yra Baltijos šalys, Lenkija.
(be temos)