„Labai tikiuosi, kad Ukraina bus sąjungininkė“, – sakė jis, paklaustas apie galimą NATO plėtrą per ateinančius 10 metų, pabrėžė ir savo darbą to siekiant. 

Kadenciją baigiantis generalinis sekretorius kalbėjo prieš NATO lyderių susitikimą Vašingtone, kai Aljansas švęs savo 75-metį ir paskelbs apie naują paramą Ukrainai. J. Stoltenbergas paragino NATO sąjungininkes teikti Ukrainai daugiau karinės pagalbos, kad ji galėtų atmušti įsiveržusią Rusiją. „Kuo stipresnė bus mūsų parama, tuo greičiau šis karas gali baigtis“, – sakė jis.

„Tai paradoksas, – kalbėjo J. Stoltenbergas. –  Kuo daugiau prisiimsime įsipareigojimų ilgalaikėje perspektyvoje, tuo greičiau karas gali baigtis. Nes dabar [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas tiki, kad gali išlaukti“.

J. Stoltenbergo pasisakymas dėl plėtros atitinka sąjungininkių, kurios tikisi greitos pažangos priimant Ukrainą, poziciją, dėl to iš esmės susitarta dar 2008 m., tačiau Ukrainos narystė NATO tebėra prieštaringa problema. Ukraina nėra gavusi oficialaus kvietimo ir nėra jokio jos stojimo tvarkaraščio. Norint pakviesti Ukrainą į Aljansą, tam turi pritarti visos jo narės. Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos aiškiai pasakė, jog to nebus, kol šalyje vyksta karas su Rusija.

Pernai Vilniuje vykusio NATO vadovų susitikimo deklaracijoje sakoma tik tai, kad kvietimas bus išsiųstas, kai sąjungininkės „sutars ir bus įvykdytos sąlygos“. NATO deklaracijoje tarp tokių sąlygų minimos Ukrainos demokratinės reformos ir reformos saugumo sektoriuje.