Pietų Korėjoje penktadienį buvo atidarytas 1,9 mlrd. JAV dolerių kainavęs kanalas, kuris po du dešimtmečius trukusių statybų, kurias nuolat trikdė skandalai, sujungė sostinę Seulą su Geltonąja jūra.

18 kilometrų ilgio Kionson Aros kanalas prasideda nuo Seulą kertančios Hano upės ir pasiekia jūrą prie vakarinio Inčono uostamiesčio.

Šis 2,24 trln. vonų kainavęs projektas buvo pradėtas įgyvendinti 1992 metais - daugiausiai siekiant sumažinti potvynių pavojų. Tačiau kanalo kasimas buvo kelis kartus sustabdytas dėl aplinkosaugos organizacijų, aktyvistų ir politikų protestų.

Statybos buvo atnaujintos 2009 metais, kai prezidentas Lee Myung-bakas įtraukė jas į savo ambicingą „Naujosios žaliosios sutarties“ projektą, siekiant pagilinti, patvenkti ir pagražinti keturias didžiąsias Pietų Korėjos upes.

„Šiandien įgyvendinome ilgai puoselėtą troškimą, atidarydami kanalą, jungiantį Seulą su atvira jūra“, - šalies vadovas sakė per atidarymo ceremoniją krovinių krovos terminale upės pakrantėje.

Hano upės žiotys yra arti budriai saugomos sienos su Šiaurės Korėja, o laivams iš jūros į Seulą draudžiama plaukti jau kelis dešimtmečius. Naujasis kanalas iškastas toliau į pietus.

Prekiniai laivai, plaukiosiantys šiuo kanalu, gabens ne vien vidaus rinkos krovinius, bet ir padės vystyti verslo ryšius su Kinija, Japonija, Rusija ir Pietryčių Azijos šalimis, sakė Lee Myung-bakas.

Įgyvendinus šio kanalo projektą bus sukurta apie 26 tūkst. naujų darbo vietų, o šalies ekonomikos iš jo gaunama nauda gali siekti 3 mlrd. vonų per metus, prognozavo prezidentas.

80 metrų pločio ir 6,3 metro gylio kanalu gali plaukioti iki 4 000 tonų talpos keltai ir prekiniai laivai.

Po atidarymo ceremonijos pirmasis 3 096 tonų laivas išplaukė kanalu į Čingdao miestą Kinijoje.

Lee Myung-bakas sakė, kad kanalas, palei kurį nutiesti dviračių takai ir užveisti parkai, taip pat taps turizmo objektu. Vyriausybės pareigūnai planuoja čia organizuoti įvairius renginius, tokius kaip festivaliai ir koncertai.

„Tikiuosi, kad šis 18 kilometrų kanalas taps posūkio tašku, atveriant žaliąją ateitį mūsų šaliai“, - pažymėjo prezidentas.

Tačiau kai kurie ekspertai ir aktyvistai abejoja šio projekto nauda.

„Buvo išleista beveik 2,5 trln. vonų, tačiau šio kanalo ekonominis atsiperkamumas abejotinas“, - sakoma vienos religinių ir visuomeninių organizacijų koalicijos penktadienį paskelbtame pranešime.

Žiemą šis kanalas užšals ir negalės būti naudojamas, o dėl jo terminalų struktūrinių problemų laivų krova strigs, teigia koalicija.