„Prezidentas antradienį ryte pasirašė įsaką dėl Kareno Karapetiano paskyrimo“, – sakoma prezidentūros pareiškime.

53 metų K. Karapetianas, buvęs sostinės Jerevano meras, anksčiau dirbo aukštuose postuose Rusijos valstybinės dujų monopolininkės „Gazprom“ padalinyje „Mežregiongaz“ ir Maskvoje įsikūrusiame banke „Gazprombank“.

K. Karapetiano pirmtakas O. Abramianas praėjusią savaitę atsistatydino, kai užsitęsusi įkaitų krizė į paviršių iškėlė visuomenės nepasitenkinimą šios buvusios sovietinės respublikos valdžios nesėkmėmis.

Ginkluoti užpuolikai liepos mėnesį Jerevane dvi savaites laikė užėmę policijos kompleksą. Ši apsiaustis, kai įkaitais buvo laikomi keli aukšto rango pareigūnai, nusinešė dviejų policininkų gyvybes ir smarkiai sukrėtė šalį.

Krizė baigėsi liepos 31 dieną, kai užpuolikai pasidavė po susirėmimų ir ilgų derybų.

Įkaitų drama išprovokavo demonstracijas dėl esą netinkamų vyriausybės veiksmų sprendžiant šią krizę. Taip pat buvo reikalaujama, kad atsistatydintų S. Sargsianas, esą nesugebantis pagerinti gyvenimo lygio skurdžioje 2,9 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Per policijos ir demonstrantų susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 70 žmonių, tarp jų buvo žurnalistų. Dešimtys asmenų buvo suimti.

Po krizės, rugpjūčio pradžioje, S. Sargsianas pažadėjo suformuoti nacionalinės santarvės vyriausybę.

Armėnija – artimiausia Kremliaus sąjungininkė Kaukazo regione – priklauso Maskvos vadovaujamai ekonominei sąjungai, šalyje yra Rusijos karinė bazė, o naujasis premjeras tikriausiai išsaugos šiuos glaudžius ryšius.

„Karapetianas Armėnijoje daugelio yra laikomas Rusijos protežė, – sakė politikos analitikas Stefanas Safarianas. – Jis yra žaidėjas Rusijos aikštėje.“

Armėnija, kuri konfliktuoja su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, yra sudariusi su Rusija karinę sutartį ir kliaujasi Maskva dėl ginklų tiekimo.

Ginčas dėl šios Azerbaidžano teritorijos, kurią per brutalų karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje užėmė armėnai, šių metų balandžio pradžioje pasireiškė didžiausiu per kelis dešimtmečius smurto protrūkiu.

Ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Rusija, buvo užbaigti keturias dienas trukę intensyvūs susirėmimai, pareikalavę mažiausiai 110 gyvybių, tačiau didelė įtampa liko.

Armėnijos ekonomiką paveikė ekonominė krizė Rusijoje. Maždaug 30 proc. žmonių Armėnijoje gyvena žemiau oficialios skurdo ribos, nurodo Azijos plėtros bankas.