Aukštesnė už Laisvės statulą

Naujoji arka – ilgesnė nei dvi futbolo aikštės ir aukštesnė už Laisvės statulą Niujorke – galutinai atsidurs virš esamo griūvančio sarkofago, kuris buvo skubotai pastatytas prieš tris dešimtmečius balandžio 26 d.

Senojo sarkofago statybos buvo pradėtos praėjus vos dešimčiai dienų po užgesinto gaisro, kilusio po sprogimo, bet radiacija tuomet dar tebesklido.

„Jis buvo pastatytas nepaprastomis tūkstančių eilinių žmonių pastangomis, – agentūrai AFP sakė Černobylio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Ana Korolevska. – Kokių apsaugos priemonių tada jie galėjo turėti? Jie dirbo vilkėdami paprastus statybininkų drabužius.“

Maždaug trisdešimt tuomet dirbusių žmonių, vadinamų likvidatorių, žuvo vietoje arba per kelias ateinančias savaitės mirė nuo spindulinės ligos. Galutinis šio tragedijos aukų skaičius yra nežinomas, nes sovietinė valdžia labai stengėsi viską nuslėpti.

Jungtinės Tautos 2005 metais nustatė, kad po Černobylio avarijos maždaug 4 tūkst. žmonių žuvo ar mirė nuo vėžio ir kitų su radiacija susijusių ligų. Tačiau „Greenpeace“ mano, kad realus skaičius yra artimesnis 100 tūkst.

Nerimas dėl griūvančio Černobylio sarkofago paskatino Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką skubiai skirti 2,1 mlrd. eurų naujo sarkofago statybai.

30 metų eksploatavimo terminas

Sovietinis problemos sprendimo būdas kėlė daugybę problemų, dar ir dėl to, kad garantuotas apsauginės konstrukcijos eksploatavimo laikotarpis tebuvo 30 metų. Tačiau griūti ji pradėjo gerokai anksčiau.

„Radioaktyvios dulkės struktūros viduje pradėjo skverbtis į išorę pro plyšius, – sakė Ukrainos institutas atominės elektrinės saugos problemoms atstovas Sergijus Paškevičius, pridūręs, kad sarkofagas galėtų sugriūti esant ekstremalioms oro sąlygoms. – Tai ypač būtų potenciali problema, jeigu kiltų viesulas ar žemės drebėjimas.“

Naujoji apsauginė arka atlaikytų šešių balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą. Rytų Europoje retai rasi tokio tvirtumo statinį.

Pagalbos reikėjo ilgokai palaukti

Černobylis kelia realų pavojų, tačiau Kijevas skundžiasi, kad Europos pagalbos teko ilgokai palaukti. ERPB 2007 metais rado 40 valstybinių rėmėjų, kurie sutiko finansuoti konkursą rasti statytoją, kuris pastatys iki tol nematytą kilnojamą kupolą.

Dviejų prancūzų kompanijų konsorciumas 2010 metais baigė projektuoti „Novarka“ pavadintą statinį, po dvejų metų jį pradėjo statyti.

Arka buvo pastatyta šalia reaktoriaus ir vėliau per penkias dienas „užtempta“ virš esamo sarkofago. Vėliau viduje bus įrengtos radiacijos kontrolės, ventiliavimo ir priešgaisrinės priemonės. Įranga arkos viduje turėtų pradėti veikti iki ateinančių metų pabaigos.

„Ir tik tuomet bus išrenkama senoji nestabili struktūra“, – sakė Ukrainos valstybinės branduolinės priežiūros inspekcijos vadovas Serhijus Božko.

Tačiau, pasak jo, nėra nustatytas terminas iš tiesų pavojingam darbui pašalinti branduolinį kurą iš elektrinės ir išmontuoti senąjį sarkofagą.

„Šie sprendimai bus priimti atsižvelgiant į būsimas studijas“, – sakė jis.

Savo ruožtu arkos statytojai sako, kad ji apsaugos Europą ateinančius 100 metų.