Naujoji Europos Komisija pradeda eiti pareigas didėjančių iššūkių – nuo paramos Rusijos invaziją atremiančiam Kyjivui iki karo Artimuosiuose Rytuose, Kinijos ekonominės konkurencijos ir Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus – metu.

„Neturime laiko gaišti. Ir turime būti ambicingi, nes grėsmės rimtos“, – prieš balsavimą Europos Parlamente Strasbūre dėl Europos Komisijos patvirtinimo įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.

„Mūsų laisvė ir suverenitetas labiau nei bet kada priklauso nuo mūsų ekonominės galios“, – sakė komisijos vadovė, paskelbusi 100 dienų planą konkurencingumui paskatinti ir pažadėjusi asmeniškai vadovauti „strateginiam dialogui“ dėl sunkumus patiriančios Europos automobilių pramonės ateities.

„Mūsų saugumas priklauso nuo mūsų gebėjimo konkuruoti, kurti naujoves ir gaminti“, – sakė ji.

Naujoji ES vykdomoji valdžia oficialiai pradės kadenciją sekmadienį. Europos Parlamento dešiniųjų, centristų ir centro kairiųjų frakcijos praėjusią savaitę susitarė dėl naujos 27 narių komisijos, jai vadovauti antrąją kadenciją paskirta 66 metų vokietė U. von del Leyen.

Ginklai ir muitai

Svarbiausios pareigos naujojoje Europos Komisijoje byloja apie ateinančių penkerių metų prioritetus. Buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas vadovaus bloko diplomatijai, o lietuviui Andriui Kubiliui teko naujas vaidmuo – skatinti ES pastangas persiginkluoti. Abu jie yra negailestingi Rusijos kritikai.

U. von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad yra „kažkas negerai“, kai Maskva gynybai skiria iki 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES – tik 1,9 proc. „Mūsų išlaidos gynybai turi didėti. Mums reikia bendros gynybos rinkos. Turime stiprinti gynybos pramonės bazę“, – sakė ji.

Anksčiau U. von der Leyen yra sakiusi, kad per ateinantį dešimtmetį ES turi investuoti 500 mlrd. eurų, kad neatsiliktų nuo Rusijos ir Kinijos. Tai tapo dar svarbiau, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu, nes baiminamasi, kad jis gali sumažinti JAV įsipareigojimus Europos saugumui ir paramą Ukrainai.

Prekybos politika, kuriai vadovaus slovakas Marošas Šefčovičius, taip pat tapo itin svarbi ES darbotvarkėje, nes blokui teks galynėtis su importo tarifus įvesti žadančiu JAV prezidentu, galinčiu priversti ES pirkti daugiau amerikietiškų produktų arba mokėti didesnius muitus.

U. von der Leyen savo kalboje neminėjo D. Trumpo, bet pareiškė, kad Europa turi panaikinti „inovacijų atotrūkį“ nuo Jungtinių Valstijų, kad jos ekonomika klestėtų.

Prancūzas Stephane'as Sejourne vadovaus pramonės strategijai tokiu metu, kai gamybai kyla sunkumų dėl konkurencijos su Kinija, didelių energijos sąnaudų ir menkų investicijų. Buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras turės dirbti su Teresa Ribera iš Ispanijos, naująja konkurencijos ir perėjimo prie atsinaujinančios energetikos vadove, derinti ekonomikos augimą su ambicijomis dėl klimato kaitos.

„Mums skubiai reikia daugiau privačių investicijų“, – sakė U. von der Leyen ir pridūrė, kad reikia dirbti siekiant palengvinti įmonių augimą Europoje.

Stipresnė vadovė

Analitikai teigia, kad susilpnėjus politinei vadovybei Prancūzijoje ir Vokietijoje, U. von der Leyen per antrąją kadenciją gali atlikti dar svarbesnį vaidmenį formuojant Europos ateitį.

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė per pastaruosius penkerius metus gerokai sustiprino savo galią ir savo, kaip politinės veikėjos, statusą. Ji atsisakė komisijos narių, su kuriais nesutinka, pavyzdžiui, prancūzo Thierry Bretono, savo komandą užpildė kolegomis konservatoriais.

Per pirmąją kadenciją ji taip pat praplėtė ribas, ką gali padaryti ES. Jos vadovaujama Europos Komisija vadovavo pastangoms įsigyti vakcinų nuo COVID-19, per bendrą skolinimąsi finansuoti ekonomikos atsigavimą po pandemijos, siųsti ginklus į Ukrainą ir atpratinti Europą nuo rusiškų dujų.

„Eime dirbti“, – savo kalbą įstatymų leidėjams baigė U. von der Leyen.