Dešiniojo sparno atstovą M. Barnier, buvusį Europos Sąjungos (ES) „Brexito“ derybininką, centristų prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė siekdamas tam tikro įvairių politinių jėgų „sugyvenimo“ stabilumo po vasarą įvykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų.

73 metų premjeras nuo to laiko stengiasi tvirtai paimti valdžią į savo rankas ir perspėja, kad Prancūzijos laukia finansų krizė, jei nebus sumažintas jos biudžeto deficitas. Pasak M. Barnier, galbūt derėtų didinti mokesčius daug uždirbantiems žmonėms.

E. Macronas, kurio kadencija baigsis 2027 metais, pastarosiomis savaitėmis laikėsi antrame plane, ypač vidaus politikos klausimais.

M. Barnier, kuris yra dirbęs ministru ir eurokomisaru, paskyrimas taip pat yra tam tikra naujovė prancūzams. Prieš tai per ketverius metus premjero poste padirbėjo trys žmonės, kurie iki savo paskyrimo buvo beveik nežinomi.

Tačiau M. Barnier ir praėjusį mėnesį paskirta jo vyriausybė, išsiskirianti dešiniojo sparno atspalviu, bet kurią akimirką galėtų būti nuversta, jei žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – ja būtų pareikštas nepasitikėjimas.

Kairiojo sparno blokas NFP per rinkimus gavo daugiausiai vietų kalbant apie koalicijas, bet nesurinko daugumos. Blokas vis dar pyksta, kad E. Macronas nepaskyrė kairiųjų ministro pirmininko.

Didžiausia paviene partija per rinkimus tapo kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN).

„Šios vyriausybės, su jos dabartine sudėtimi ir orientacija, egzistencija yra parlamento rinkimų rezultatų neigimas“, – sakoma pasiūlyme surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pasiūlymą turi pateikti Socialistų partijos (PS) lyderis Olivier Faure'as.

Kairiuosius taip pat piktina griežta naujojo vidaus reikalų ministro Bruno Retailleau pozicija. Jis yra sakęs, kad reiktų surengti referendumą dėl imigracijos, nors pripažįsta, kad pagal dabartinę konstituciją tai neįmanoma.

„Suteiksime šansą“

Tačiau NFP – socialistų, komunistų, griežtosios kairės ir žaliųjų koalicijos – inicijuojamas balsavimas dėl nepasitikėjimo tikriausiai nebus sėkmingas, nes RN parlamentarai, vadovaujami triskart prezidento rinkimuose dalyvavusios Marine Le Pen, yra aiškiai pasakę, kad šįkart to neparems.

„Manau, situacija gan rimta, kad neverstume šios vyriausybės jai dar nepradėjus dirbti“, – televizijai „France 2“ sakė RN parlamentarė Laure Lavalette.

„Suteiksime (...) šiam produktui šansą (...). Negalime didinti chaoso, kaip darote jūs (kairieji)", – pridūrė ji.

Tačiau skaičiai gali būti nesmagūs M. Barnier vyriausybei, nes pritarimą nepasitikėjimo pareiškimui išreiškė kai kurie nepriklausomi parlamentarai ir net kai kurie E. Macrono centristų frakcijos nariai, nepatenkinti mokesčių didinimo perspektyva.

Komentatoriai pažymi, kad M. Barnier vyriausybės likimas gali priklausyti nuo RN malonės ir kad tai gali būti M. Le Pen, kuri 2027-aisiais vėl turėtų siekti prezidento posto, Damoklo kardas.

Ministras pirmininkas savo ruožtu gerai supranta, kad vaikšto plonu ledu.

„Žinau, kad esu parlamento rankose“, – sakė jis laikraščiui „La Tribune Dimanche“.