„Baltarusija tebėra Rusijos karo bendrininkė ir toliau vykdo vidaus represijas bei hibridines operacijas prieš savo kaimynines valstybes. Kol tai nesibaigs, mes neperžiūrėsime savo santykių. Mes ir toliau remiame Baltarusijos demokratines jėgas“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame ministrų pareiškime.
Praėjusią savaitę premjerė Inga Ruginienė teigė, kad Vyriausybė nekeičia pozicijos dėl santykių su Baltarusija gerinimo – to nebus siekiama, kol geranoriškumo neparodys kaimyninė valstybė.
Ministrų pareiškime taip pat nurodoma, jog Rusijos strateginiai tikslai lieka nepakitę, todėl Kremlius tebėra didžiausia, tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui visose srityse.
Nurodoma, jog NB8 šalys, „siekdamos sumažinti pajamas, kurios maitina karo mašiną, įskaitant pajamas iš energetikos“, dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą išlaikyti ir sugriežtinti sankcijas Maskvai.
Dokumente žadama toliau kovoti su Kremliaus šešėliniu laivynu, išsakomas palaikymas Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvių įtraukimui į Šengeno juoduosius sąrašus.
„Rusijos izoliacija tarptautinėje arenoje turi būti tęsiama, įskaitant sporto ir kultūros renginius“, – rašoma pareiškime.
Jame išreiškiama parama Ukrainai kelyje link visiškos integracijos į Europos ir euroatlantinę bendriją, įskaitant narystę ES ir NATO. Taip pat sąjungininkai raginami ilgalaikiu pagrindu reaguoti į Kyjivo poreikius.
„Ukrainai reikalingos patikimos ir teisiškai privalomos saugumo garantijos“, – teigia ministrai.
Kuresarėje, Estijoje, vykusiame ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikino, kad Ukraina tampa globaliu saugumo centru, todėl Europai – ypač NB8 valstybėms – būtina padėti šaliai ne vėliau kaip iki 2030 metų integruotis į ES.
„Susiduriame su iššūkiais dėl nevienodo valstybių įsipareigojimo lygio, nesiryžtama atverti Europos Sąjungą visavertei Ukrainos narystei. Turime aiškiai suvokti, kad jei nepavyktų užpildyti esminių paramos spragų, tai turėtų itin neigiamų pasekmių Europos saugumui“, – ministerijos pranešime cituojamas jis.
Užsienio reikalų ministrų pranešime pažymima, jog NATO išlieka sąjungininkų kolektyvinės gynybos pagrindu, o ES pastangos yra papildomos, todėl būtinas glaudus koordinavimas.
Šis pareiškimas skamba JAV prezidentui Donaldui Trumpui kvestionuojant NATO. Vašingtono įsipareigojimas remti Europos gynybą valdant respublikonui susvyravo, Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat yra teigęs, jog žemyno šalys nepakankamai investuoja į gynybą.
K. Budrio teigimu, būtina išsaugoti NATO sąjungininkų vienybę, tačiau Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumo stiprinimą. Anot ministro, svarbūs ne pareiškimai, bet turimi pajėgumai.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, praėjusiais metais Europos NATO valstybės narės savo išlaidas gynybai padidino maždaug 14 proc. iki 476 milijardų eurų. Tai didžiausias augimas nuo NATO įkūrimo.
„Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą transatlantinei vienybei, Europos gynybinio pasirengimo stiprinimui didinant gynybos išlaidas, užpildant kritines spragas, plečiant Europos gynybos gamybą, didinant karinį mobilumą ir remiant visus ES papildomo vaidmens gynybos srityje aspektus“, – rašoma ministrų pareiškime.
K. Budrys susitikime taip pat pabrėžė, kad būtina siekti tvarių ir ilgalaikių diplomatinių sprendimų Artimuosiuose Rytuose bei išsakė paramą pastangoms kuo greičiau atkurti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje.
NB8 formate dalyvauja Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija. Susitikime dalyvavo ir Europos Komisijos vicepirmininkė, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.