Pereiti į pagrindinį turinį

Nelegalūs pabėgėliai šiurpina britų statistikus, politikus ir poilsiautojus

2021-08-08 02:00

Vienas pagrindinių "Brexit" propaguotojų argumentų, kurie suvienijo Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES šalininkus, buvo nevaldoma migracija. Tačiau šiandien Ūkanotojo Albiono krantus pasiekia gerokai daugiau nelegalių migrantų ir apsauga nuo jų Londonui kainuoja gerokai daugiau.

Redakcijos archyvo nuotr.

Perplaukia Lamanšą

2019-aisiais jų buvo kiek mažiau nei 2 tūkst., pernai – 8,4 tūkst., o šiemet liepos 1-ąją – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu metu 2020-aisiais – jau daugiau nei 9 tūkst. Tad scenos, kurias neseniai išvydo Kento pakrantėje poilsiaujantys britai, pradeda nieko nebestebinti.

Populiariajame Folkstono "Sunny Sands" paplūdimyje gaudantys kaip reta dosnios saulės spindulius poilsiautojai mėgavosi ramiu oru, gaivia jūra ir žvilgčiojo Prancūzijos kranto pusėn. Iš ramutėlės jūros staiga priartėjo guminės valtys, iš kurių it kokios mitinės būtybės pasipylė žmonės. Apie pusšimtis nelegalių migrantų – kūdikiais nešinos moterys, vaikai, vyrai, – atrodė išvargę, tačiau jų veiduose švietė palengvėjimas: pažadėtoji žemė – jau po kojomis.

Skaičiuojama, kad baigiantis 2021-iesiems nelegalių turistų, bandančių per Lamanšo sąsiaurį pasiekti JK, skaičius viršys 20 tūkst.

Brangios paslaugos

Nelegalių pabėgėlių tema – kartu su pandemija – tapo Boriso Johnsono vyriausybės galvos skausmu. Nieko keista, kad vidaus reikalų ministrė Priti Patel – beje, pati pabėgėlių iš Ugandos dukra – paragino griežtinti migracijos įstatymus. Pavyzdžiui, migrantus, atvykusius į šalį nelegaliais maršrutais, bausti laisvės atėmimu iki ketverių metų, atimti teisę prašytis prieglobsčio.

P.Patel siūlo nelegalus grąžinti į šalį, iš kurios jie atvyko į JK, – kai kalbama apie Lamanšo sąsiaurio turistus, tai būtų Prancūzija. Tai, beje, buvo įmanoma ir iki "Brexit". Pagal vadinamąją Dublino sistemą, ES valstybė narė gali grąžinti prieglobsčio prašytojus į šalį, į kurią jie pirmą kartą atvyko. Tačiau JK išstojus iš ES, tenka naudotis kitokiais teisiniais mechanizmais. Pavyzdžiui, pirkti iš kaimynės sienos apsaugos paslaugas.

Neseniai Londonas ir Paryžius susitarė dėl papildomų 63 mln. eurų Prancūzijos pakrančių stebėjimui finansuoti. Pernai rudenį Didžiosios Britanijos vyriausybė šiam tikslui į Prancūzijos sąskaitą jau buvo pervedusi 32 mln. eurų.

JK politikai kaltina Kalė vietos valdžios institucijas, kad šios toleruoja nelegalių migrantų srautus. Ši kritika ne visai be pagrindo. Daugelis pabėgėlių savaičių savaites gyvena netoli Kalė uostamiesčio esančiose improvizuotose palapinių stovyklose. Prancūzijos valdžios institucijos periodiškai pasirūpina, kad šio palapinių miestelio nebeliktų, tačiau netrunka ilgai, kol jis it legendinis paukštis Feniksas iš pelenų prisikelia ir vėl.

Nors Didžiosios Britanijos salą nuo kontinentinės dalies skiriantys vandenys labai pavojingi, riziką tapti stichijos auka kompensuoja prancūziškoji Jūrų teisės interpretacija.

Saugo ir palydi

Britai mano darą viską, kas įmanoma, kad progų nelegaliai kirsti valstybės sieną nebeliktų. Juolab kad šaliai išstojus iš ES ir dėl pandemijos apribojimų buvo labai sugriežtinta sausuma keliaujančių krovinių eismo kontrolė, tad galimybių patekti į Britaniją pasislėptus tarp dėžių su bananais praktiškai nebeliko. Dėl šios priežasties nelegalams lieka vienintelis kelias, kad ir koks pavojingas jis būtų, – plaukti per Lamanšą.

Nors Didžiosios Britanijos salą nuo kontinentinės dalies skiriantys vandenys labai pavojingi, riziką tapti stichijos auka kompensuoja prancūziškoji Jūrų teisės interpretacija.

Paryžius laikosi požiūrio, kad šalies institucijos gali stabdyti tik sausumoje esančius nelegalius pabėgėlius. jiems sulipus į valtis, Prancūzijos tarnybos gali imtis veiksmų tik nelaimės atveju. Susiklosto paradoksali situacija, kai Prancūzijos laivai ne tik nesustabdo plaukiančių nelegalų, bet, bandydami užkirsti kelią nelaimei, palydi gumines valtis iki pat Didžiosios Britanijos krantų.

Britų konservatoriai norėtų atnaujinti derybas su Prancūzija dėl nelegalų deportacijos, tačiau Paryžius nerodo entuziazmo dėl šio pasiūlymo ir bevelija laukti naujų Londono bei ES susitarimų dėl migracijos.

Stinga patalpų ir pinigų

Nevyriausybinės Kento organizacijos "Refugee Action Network" atstovai tikina, kad dauguma iš 600 jų globojamų atvykusių nelegalų yra be palydos atkeliavę nepilnamečiai, 98 proc. jų esą turi teisinį pagrindą gauti prieglobstį. Organizacijos atstovai kritikuoja politines partijas, kad šios demonizuojančios pabėgėlius.

Kritikos strėlės valdančiųjų link skrieja ir iš vietos valdžios. Birželio pradžioje Kento taryba pagrasino paduoti į teismą šalies vyriausybę, kuri rūpinimąsi nelegalais paliko vietos institucijoms ir, net prašoma bei raginama, neskiria finansavimo. Neseniai Doveryje apsilankę vyriausybės komiteto nariai apstulbo pamatę, kad pabėgėlių prieglobsčio vietose moterys su vaikais apgyvendinamos po kelias dešimtis vienoje patalpoje, o be palydos atkeliavę nepilnamečiai nakvoja tiesiog biuruose.

Paradoksas, tačiau finansinius reikalus išjudino buvęs euroskeptikų partijos "Ukip", "Brexit" idėjinis veikėjas Nigelas Farage'as. Kai Didžiosios Britanijos karališkąją jūrų gelbėtojų tarnybą jis pavadino pabėgėlių taksi, pastarosios sąskaitą užplūdo aukos. Per dieną jai buvo suaukota 30 kartų nei įprastai didesnė suma – beveik 235 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų